įdžiūvėti

džiū́vėti, -ėja, -ėjo. džiuvė́ti, -ė́ja, -ė́jo pamažu džiūti.
įdžiū́vėti. įdžiūti: Dirva taip įdžiū́vėjo, kad nė plūgo įkišti negalima.
išdžiū́vėti. išdžiuvė́ti.

1. išdžiūti: Be lietaus dirvos išdžiū́vėjo. Dabar jau ir visos pelkės išdžiū́vėjo. Lentos buvo seniai pjautos, išdžiū́vėjusios. O tą žąsiną ar laikysma po pečiu, jug dideliai išdžiū́vės. Visi pašaliai yra išdžiū́vėję.

2. sulysti: Jie gulėjo išblyškę, išdžiuvėję.
nudžiū́vėti. nudžiūti: Kam čia tuos purvus nuo ratų daužyti, jie patys nudžiū́vės.
padžiū́vėti. kiek sulysti, padžiūti: Tai buvo plonas, padžiūvėjęs vyriškis.
pérdžiūvėti. per daug išdžiūti, perdžiūti: Perdžiūvėjusioj durpėj vyksta spartesnis dūlėjimas.
sudžiū́vėti. sudžiūti: Nu tų sausrų žemė į kūlį sudžiūvėjo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'idziuveti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis