įduodinti

dúodinti, -ina, -ino. duoti 1: Dúodink ubagui duonos. Jei eš malonę radau po tavo akim, tada duodinkim vietą miestuosu tautos.
atidúodinti

1. atiduoti 1: Aš tau atduodinsiu tuojaus raštą.

2. atiduoti 4: Rūpa anksti atidúodinti pryvoles.
įdúodinti. įduoti 7: Juk ta boba vedu (judu) įduodins. Ka kas įdúodintų vokyčiams tus šnapšvirius, atpigtų duonelė. Tą vyresniam šios salos įduodino.
kenklès įdúodinti į dárbą leistis užpuolamam, būti užpultam: Bijodams savo kenkles įduodinti šuniuo į darbą, įsėdo į vežimą.
išdúodinti.

1. sukelti: Bet koks veiksmas oro vilnis virpina ir balsą išduodina.

2. atiduoti: Dievs jau jį buvo ant baisios smerties išduodinęs.
nudúodinti

1. nuduoti 11: Sūnų jis nuduodino už. princą.

2. atrodyti: Jam nusidúodina, kad taip daryti.
padúodinti. paduoti 1: Savo skundus per Algį paduodino.
pardúodinti; . parduoti 1: Pardúodink skrynią. Du jaunikaičiu. iš didžios gailesties. norėjo patys į verginius parsiduodinti.
išpardúodinti. išparduoti: Išparduodino visus baldus bei knygas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iduodinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis