įdūlinti

dū̃linti (-yti), -ina, -ino, dū́linti.

1. rūkyti, smilkyti (bites): Bitininkas, eidamas prie bičių, jas dū̃lina. Dū́lino dū́lino, o bitės vis tiek palėkė. Jūs, tėtuti, dūlinkit, o aš eisiu į avilį. rūkyti (tabaką): Kaip dūlina – į dieną pakiuko [papirosų] mažai! Gryčioje dūlinti senė neleidžia.

2. gerti, pasigerti: Kaimynas dūlinas, t. y. tuikinas, pasigeria.

3. leisti vidurių dujas, gadinti orą: Vaikai, [eikit] prie pečiaus – čia prie stalo tik dū́linat!

4. pamažu eiti, kiūtinti, styrinti: Aš dū̃linu, t. y. einu nezgrabnai, tingėdamas, iš lengvo. Dū̃lina galvą nuleidęs. Ir šuva supranta – subari, tai ir dū̃lina ausis suglaudęs. Kažna koks žmogus keliu dū̃lina. Kap dūlyt, tep dūlyt namo. Dūlink tu palengva, mes pavysma. Matė, kaip per lauką lapė dūlino.
apdū̃linti.

1. aprūkyti dūliu: Naujus rėmus, musėt, apdū̃lino, kad neteip kvepėtų.

2. apdujyti: Jį ten vieną visai apdūlins.

3. pamažu apeiti: Apdū̃lino visą miestelį.
akìs apdū̃linti apgauti: Jam akis apdūlino.
atidū̃linti. ateiti, atkiūtinti: Atėjo senutis, atdūlino. Atadū̃lina senelė per lauką. Dar vienas atidū̃lina. Atidū̃lino pas klėtį, klekt ir atsisėdo.
įdū̃linti. įeiti, įsliūkinti: Indū̃lino, nė nepažinau. Tep patykom įdū̃lino, kad nė durys negirgžt.
išdū̃linti. išeiti, išspūdinti: Stengiasi išdūlinti nepastebimas pro duris. Išdūlino vargšas numo. Išėjo tėvelis, išdūlino.
nudū̃linti. nueiti, nukiūtinti: Jo nebesimato, jau nudū̃lino. Atėjo dvylekta valanda, gaidys sugiedojo, ir velnias nudūlino ten, iš kur buvo atejęs. Nudūlino kaip musę kandęs.
padū̃linti. parūkyti (bites dūliu): Gerai padū́lyk, tai negils. Reikės padūlint turbūt bites, nesileis teip.
pardū̃linti. pamažu pareiti, parkiūtinti: Vilkas, nieko nepešęs, pardūlino atgal. Kap musę kandęs tėvas pardūlino namo.
pradū̃linti. praeiti, prasliūkinti: Ne kartą tu pro mane pradū̃linai neužšnekinęs. Tarsi nematąs manęs, pradū̃lino pro šalį. Pro langus pradūlino tėvas.
pridū̃linti. prirūkyti: Kad pridūlino [kambarį],
tai nėra kur dėtis.
uždū̃linti.

1. užrūkyti, uždūmyti: Ale ir uždūlino, kad net trošku.

2. leidžiant vidurių dujas užgadinti orą: Na, ir uždū́linai tu čia ma [n]. Uždū́lino kap šeškas.

3. Užsidūlinti yra užsituikinti, užsigerti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'idulinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis