įbuinėti

.
buinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. buiniam darytis, tukti: Iš po ligos jis pradėjo buinė́ti. Kūnas ėmė buinė́ti.
įbuinė́ti. buiniam pasidaryti, įtukti: Pernai buvo įbuinė́jęs.
išbuinė́ti. buiniam pasidaryti, sustorėti: Išbuinė́jo kaip meitėlis.
subuinė́ti. sutvirtėti, sustorėti: Toks suaugęs, subuinė́jęs berniokas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ibuineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>buinė́ti</b>, -ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">buiniam darytis, tukti: </span> Iš po ligos jis pradėjo buinė́ti. Kūnas ėmė buinė́ti. <br/><b>įbuinė́ti</b>. <span class="explanation">buiniam pasidaryti, įtukti: </span> Pernai buvo įbuinė́jęs. <br/><b>išbuinė́ti</b>. <span class="explanation">buiniam pasidaryti, sustorėti: </span> Išbuinė́jo kaip meitėlis. <br/><b>subuinė́ti</b>. <span class="explanation">sutvirtėti, sustorėti: </span> Toks suaugęs, subuinė́jęs berniokas.

įbuinėti

#