bùbinti (-yti), -ina, -ino
1. bildinti, dundinti: Jau seniai, girdžiu, būgną bùbina. Tankai bubino visą naktį, važiavo bu bu bu.
2. mušti: Ji ma [n] bùbina į kuprą, o aš tyliu. Už ką tu jį bùbini? Nebùbink taip vaikui per nugarą, plaučius atmuši.
3. smarkiai ką daryti; kulti: Antra nedėlia spragilais javus bùbinam. daug gerti: Bùbina ir bùbina alų. Šito gėrimo bùbink kiek nori, tu nuo jo nepasigersi. Ar mažytis bùbins pienučio?
4. bambėti, bartis: Ar boba bùbina, ar šuva loja, tai man tas pats.
apibùbinti. apmušti: Ne sykį jį Pranė dar apibùbino. Sakau, nelįsk nelįsk, o jis lenda ir lenda – ir apsibùbinom.
atbùbinti.
1. atidirbti: Aš vakar atbùbinau už du žmones.
2. atbambėti, balsu atkalbėti.
įbùbinti. sunkiai įkalti: Negaliu baslio įbubinti, kieta žemė.
išbùbinti.
1. mušant išvaryti: Tą katiną išbùbinkit iš prieangio.
2. daug išgerti: Visą pieną išbubino.
pérbubinti. peršerti, užduoti: Tėvas perbùbina šunį ir išveja.
prabùbinti. sunkiai prakirsti, pramušti: Vos prabubinau eketę. Griūdamas pakaušį prasibubino.
pribùbinti.
1. prikimšti, prigrūsti, pripilti: Visi pašaliai pribubinti javais, vežimdėtė, pašiūrė – ir tos pritratintos. Pribùbino pilną, net su kaupu.
2. priversti, priraginti: Jos negali nieku gyvu prie darbo pribùbinti. Jie savo vaikų negali pribùbinti prie mokslo.
3. prisivalgyti ar prisigerti: Bulbienės prisibùbino ir nuėjo gult. Jau daugiau alaus negersiu, aš ir taip jau jo iki valiai prisibubinau.
4. prikalti: Lentą vinimis pribubino.
5. primušti: Primušė, pribùbino vargšą.
subùbinti. sumušti.
užbùbinti. užmušti: Tas atsibudo ir gyvatę užbubino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.