įbrinkti

brìnkti, -sta, -o. briñkti

1. pūstis (drėgstant), pursti, kilti: Brìnksta miltai. Žirniai vandenyje brìnksta. Žalios [pupos] brinksta, motynėlė. Mirksta miežio grūdas, brinksta, tiktai neputoja.

2. tinti, storėti: Veidas, ranka nuo užgavimo brìnksta. Votis briñksta. Nuo dantų sopės abu žandai pradėjo brìnkti. Verkia verkia merguželė, net akelės brinksta.

3. džiūti, stingti: Kelias brìnksta. Jau keliai brìnksta, matyt, pašalas išėjo.

4. tvinti, vandeniui kilti: Pavasarį i ravai brìnksta.

5. ilgai miegoti, kirmyti: Kelkis, gana tau briñkt. Ko tu brinkstì tep ilgai?
apibrìnkti.

1. kiek išbrinkti, išpursti (nuo drėgmės): Jau apibrìnkus bačka, mažiau beteka. Žekės apibrinkusios ant kojos.

2. apdžiūti, apstingti: Dar tai dar purvynas ant kelio, ale jei tep pabus, kap šiandien saulė su vėju, tai tuoj takai apibrinks. Nukrušėm kviečius ir padėjom ant saulės, tegul apibrìnksta. Beržą suskaldyk, jis apibriñks ir degs kaip reikia.
atbrìnkti.

1. išnykti subrinkimui, susitraukti: Jau atbrìnko langai, ir atsidaro. Po žiemos durys atbrìnko.

2. suminkštėti, atsileisti: Kugelis sudegęs, įdėk į pieną, ir atbriñks. Gale trobos, atbrinkusiame [pavasariop] šiukšlyne, kapstėsi kelios vištos.
įbrìnkti. smarkiai išbrinkti, įšlapti: Atnešė inbrìnkusias malkas.
išbrìnkti.

1. išmirkti, išpursti, iškilti (nuo drėgmės): Kap duos lietus, išbriñks visa. Mirkyti grūdai išbrìnksta. Kruopos virdamos išbrìnksta. Žirniai dygdami išbrìnksta, pasidaro dideli. Nebeužsidaro langai – išbrìnko. Kai išbriñks statinaitė (plyšiai užsitrauks), nebėgs. Einu per girelę – šakelė palinko; mano mergaitelė kaip pupa išbrinko.

2. ištinti, sustorėti: Kojos man išbrìnksta, kaip kūlės pasidaro. Kojos išbrìnkę, rankos išbrìnkę, ką ten ana bepatrauks (begyvens) . Ranka kaip stulpas išbrìnko. Kad tu išbrinktái ant senystos! | Metų da nėr, a jau išbrinko (pasidarė nėščia) boba.

3. patvinti, vandeniui pakilti: Išbrinko ežeras.
nubrìnkti. nudžiūti, nusausėti: Plaudami kviečius, duokit kiek nubrìnkti. Rugiai nubriñks, ir vešim. Ir purvynas nubrìnko. Nubrinko kelias, gal važiuoti. Nubriñkę takai, bus gerai eit.
pabrìnkti.

1. kiek papusti, papursti (nuo drėgmės): Pabrinko grūdas. Užmerk pupeles, tegu kiek pabriñks. Tuoj iš duobės nepabrìnkęs molis pečiui plūkt netinka – pečius nestipras.

2. patinti, pastorėti: Smakras pabrìnkęs, bet akys neužtinsta. Man nuo nuovargio rankos lyg pabrinksta. Akis man pabriñko. Ma [n] širdelė sprogo, ilgesiu pabrinko.

3. padžiūti, pastingti: Kelias jau pabrìnko. Važiuosim, kai keliai pabriñks. Nespėjo pakast [durpes],
pabrìnko – jau ir veža. Jau pabrìnkęs sūris.

4. patvinti, vandeniui pakilti: Negalėjau greitai grįžti, visos upės ir upeliai buvo pabriñkę. Ims lyti skaudūs lietūs, pabrinks ežerėlis.
pérbrinkti.

1. per daug išbrinkti, išpursti: Nemirkyk ilgai žirnių, kad nepérbrinktų.

2. daugiau nebebrinkti, atsileisti, nebetinti: Pérbrinko putmenys, t. y. daugiau nebebrinksta, atsileidžia.
prabrìnkti. pradžiūti, prasausėti: Kelias prabrinksta. Takai prabrìnkę, bėk basa! Dirva prabrìnko. Prabrìnko [javai] – ir vežk!
pribrìnkti

1. išsipūsti (nuo drėgmės): Pumpurai pribrinko.

2. brinkstant pasidaryti pilnam: Pilna puodynė pribrìnko žirnių.

3. smarkiai ištinti, išpusti: Pradurk savo votį – jau pribrìnkus. | Karvės tešmuo teip pribrìnkęs, gal greit turės.

4. tinstant prisipildyti: Pribrinko mano viduriai putmenų.
subrìnkti.

1. išsipūsti (nuo drėgnumo), išpursti, sumirkti: Subrìnko virvės. Pamirkyk, pavilgyk botagą, virvę, ratus, tai subriñks. Jau kubilas subrinko, t. y. subrindo, nevarva vanduo. Langas subrìnko, ir neužsidaro. Pupos subriñko. Košė išvirta kai pastovi, tai subrìnksta.

2. sutinti: Vos tik įkando gyvatė, tuoj visa koja subrinko. Kelis subrìnko nuo sumušimo. Net subrìnkau nuo šalčio (sustirau) .
užbrìnkti.

1. nuo drėgmės išnykti tarpams, plyšiams: Užbrinksta bačka. Pamerk ušėtką, kad ažbrinktų. Durys brinkte užbrìnko.

2. užtinti: Nuo ilgo miego ir akys užbrìnko. Išbals veideliai nuo rūsčių žodelių, užbrinks akelės nuo ašarėlių.

3. pakilti: Išminkyta duona ažbrinko.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>brìnkti, </b>-sta, -o. briñkti<br/>1. <span class="explanation">pūstis (drėgstant), pursti, kilti: </span> Brìnksta miltai. Žirniai vandenyje brìnksta. Žalios [pupos] brinksta, motynėlė. Mirksta miežio grūdas, brinksta, tiktai neputoja. <br/>2. <span class="explanation">tinti, storėti: </span> Veidas, ranka nuo užgavimo brìnksta. Votis briñksta. Nuo dantų sopės abu žandai pradėjo brìnkti. Verkia verkia merguželė, net akelės brinksta. <br/>3. <span class="explanation">džiūti, stingti: </span> Kelias brìnksta. Jau keliai brìnksta, matyt, pašalas išėjo. <br/>4. <span class="explanation">tvinti, vandeniui kilti: </span> Pavasarį i ravai brìnksta. <br/>5. <span class="explanation">ilgai miegoti, kirmyti: </span> Kelkis, gana tau briñkt. Ko tu brinkstì tep ilgai? <br/><b>apibrìnkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek išbrinkti, išpursti (nuo drėgmės): </span> Jau apibrìnkus bačka, mažiau beteka. Žekės apibrinkusios ant kojos. <br/>2. <span class="explanation">apdžiūti, apstingti: </span> Dar tai dar purvynas ant kelio, ale jei tep pabus, kap šiandien saulė su vėju, tai tuoj takai apibrinks. Nukrušėm kviečius ir padėjom ant saulės, tegul apibrìnksta. Beržą suskaldyk, jis apibriñks ir degs kaip reikia. <br/><b>atbrìnkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išnykti subrinkimui, susitraukti: </span> Jau atbrìnko langai, ir atsidaro. Po žiemos durys atbrìnko. <br/>2. <span class="explanation">suminkštėti, atsileisti: </span> Kugelis sudegęs, įdėk į pieną, ir atbriñks. Gale trobos, atbrinkusiame [pavasariop] šiukšlyne, kapstėsi kelios vištos. <br/><b>įbrìnkti</b>. <span class="explanation">smarkiai išbrinkti, įšlapti: </span> Atnešė inbrìnkusias malkas. <br/><b>išbrìnkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išmirkti, išpursti, iškilti (nuo drėgmės): </span> Kap duos lietus, išbriñks visa. Mirkyti grūdai išbrìnksta. Kruopos virdamos išbrìnksta. Žirniai dygdami išbrìnksta, pasidaro dideli. Nebeužsidaro langai – išbrìnko. Kai išbriñks statinaitė <span class="explanation"> (plyšiai užsitrauks), </span> nebėgs. Einu per girelę – šakelė palinko; mano mergaitelė kaip pupa išbrinko. <br/>2. <span class="explanation">ištinti, sustorėti: </span> Kojos man išbrìnksta, kaip kūlės pasidaro. Kojos išbrìnkę, rankos išbrìnkę, ką ten ana bepatrauks <span class="explanation"> (begyvens) </span>. Ranka kaip stulpas išbrìnko. Kad tu išbrinktái ant senystos! | Metų da nėr, a jau išbrinko <span class="explanation"> (pasidarė nėščia) </span> boba. <br/>3. <span class="explanation">patvinti, vandeniui pakilti: </span> </span> Išbrinko ežeras. <br/><b>nubrìnkti</b>. <span class="explanation">nudžiūti, nusausėti: </span> Plaudami kviečius, duokit kiek nubrìnkti. Rugiai nubriñks, ir vešim. Ir purvynas nubrìnko. Nubrinko kelias, gal važiuoti. Nubriñkę takai, bus gerai eit. <br/><b>pabrìnkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek papusti, papursti (nuo drėgmės): </span> Pabrinko grūdas. Užmerk pupeles, tegu kiek pabriñks. Tuoj iš duobės nepabrìnkęs molis pečiui plūkt netinka – pečius nestipras. <br/>2. <span class="explanation">patinti, pastorėti: </span> Smakras pabrìnkęs, bet akys neužtinsta. Man nuo nuovargio rankos lyg pabrinksta. Akis man pabriñko. Ma [n] širdelė sprogo, ilgesiu pabrinko. <br/>3. <span class="explanation">padžiūti, pastingti: </span> Kelias jau pabrìnko. Važiuosim, kai keliai pabriñks. Nespėjo pakast [durpes], pabrìnko – jau ir veža. Jau pabrìnkęs sūris. <br/>4. <span class="explanation">patvinti, vandeniui pakilti: </span> </span> Negalėjau greitai grįžti, visos upės ir upeliai buvo pabriñkę. Ims lyti skaudūs lietūs, pabrinks ežerėlis. <br/><b>pérbrinkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">per daug išbrinkti, išpursti: </span> Nemirkyk ilgai žirnių, kad nepérbrinktų. <br/>2. <span class="explanation">daugiau nebebrinkti, atsileisti, nebetinti: </span> Pérbrinko putmenys, t. y. daugiau nebebrinksta, atsileidžia. <br/><b>prabrìnkti</b>. <span class="explanation">pradžiūti, prasausėti: </span> Kelias prabrinksta. Takai prabrìnkę, bėk basa! Dirva prabrìnko. Prabrìnko [javai] – ir vežk! <br/><b>pribrìnkti</b><br/>1. <span class="explanation">išsipūsti (nuo drėgmės): </span> Pumpurai pribrinko. <br/>2. <span class="explanation">brinkstant pasidaryti pilnam: </span> Pilna puodynė pribrìnko žirnių. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai ištinti, išpusti: </span> Pradurk savo votį – jau pribrìnkus. | Karvės tešmuo teip pribrìnkęs, gal greit turės. <br/>4. <span class="explanation">tinstant prisipildyti: </span> Pribrinko mano viduriai putmenų. <br/><b>subrìnkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsipūsti (nuo drėgnumo), išpursti, sumirkti: </span> Subrìnko virvės. Pamirkyk, pavilgyk botagą, virvę, ratus, tai subriñks. Jau kubilas subrinko, t. y. subrindo, nevarva vanduo. Langas subrìnko, ir neužsidaro. Pupos subriñko. Košė išvirta kai pastovi, tai subrìnksta. <br/>2. <span class="explanation">sutinti: </span> Vos tik įkando gyvatė, tuoj visa koja subrinko. Kelis subrìnko nuo sumušimo. Net subrìnkau nuo šalčio <span class="explanation"> (sustirau) </span>. <br/><b>užbrìnkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuo drėgmės išnykti tarpams, plyšiams: </span> Užbrinksta bačka. Pamerk ušėtką, kad ažbrinktų. Durys brinkte užbrìnko. <br/>2. <span class="explanation">užtinti: </span> Nuo ilgo miego ir akys užbrìnko. Išbals veideliai nuo rūsčių žodelių, užbrinks akelės nuo ašarėlių. <br/>3. <span class="explanation">pakilti: </span> Išminkyta duona ažbrinko.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.