įbraukyti

braukýti, braũko, braũkė. braukti.

1. šluostyti; traukyti: Ji voratinklius braũko su šluota nuo lubų. | Braũko armonikėlę per lūpasi čirpina. braukiant skinti, smaukyti: Braũko rugių varpas eidamas. Braũko šluotų lapus kiaušiniam daryt. Pats braũko vyteles (lapus nuo jų) ir pina. Ten berinksi smulkias uogas, serbentėles bebraukýsi. Susiraukęs kaip apynius braũkęs. linijas vesti: Brūkšneles braukyti. trinti, masažuoti: Putmenas su taukais braukýti. Reikia iš pakinklių braukýti.

2. su mintuvais minti: Padariau mintuvus tokiuos lengvučiukus, linam braukýt patys tie. Jie trys laužė, mes keturios braũkėm – taip ir išmynėm.

3. degioti (degtukus): Vaikai braũko degtukus.

4. pustyti (dalgį): Tiktai girdėjau brolelį savo dalgelį braukant.

5. daryti sieną ar kokį užtvarą, medžiagą spraudžiant į tam tikrus lizdus šuluose: Baigia jau daržinei sienas braukýt.

6. gardžiai valgyti, kimšti: Kai braũko, tai braũko lašinius.
ãšaras braukýti [nuo véido] verkti: Tėvų neklausysi, ãšaras braukýsi. Ašarėles bebraukysi nuo skaisčiųjų veidužėlių.
(per) nósį braukýti kvailu laikyti, mulkinti, už nosies vedžioti: Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi. Ar tu ma [n] ilgai nósį braukýsi? Jis nesidavė per nósį braũkomas.
per lū́pas braukýti įžeidinėti: Lietuviams niekas negali per lūpas braukyti.
per pašónes braukýtis muštis: Rėkaudami braukės per pašones.
prãkaitą braukýti sunkiai dirbti: Lietuviams reikėjo, kruviną prakaitą braukant, duoną ir mitalą tiekti.
žìlę braukýti būti senam: Tarpe susirinkusių žmonių buvo vienas vyriškis, nebejaunas, bet dar žilės nebraukąs.
apibraukýti

1. apibraukti 1: Apbraukýk tu dar tik po rozą. Apsibraũkė lámbus (lapus) batvinių. Apsibraukýk mėšlinas kojas, eidamas į vidų. Kur ranka, kur koja apibraũkė, apibraũkė (prastai šlavė) .

2. apibraukti 3: Linus suvežt reikia kluonan, ir apbraukýsim galveles.
atbraukýti

1. atbraukti 1: Atbraukýk, paėmus šluotą, nuo tako tuos šiaudigalius.

2. iki soties braukyti: Kai parnešiu vytelių, tai atsibraukýsi, kad teip nori braukyt.
įbraukýti. sienojų galus įleisti į lizdus šuluose: Klaimą tai šuleliuos inbraukýsiu, ir bus gerai. Sąsparų nedirbo, šuleliuos inbraũkė.
išbraukýti.

1. išbraukti 1: Priliejai balą, tai dabar išbraukýk [su šluota],
o tai vaikas sugrius. išsišluoti: Išsibraukýk pirkią namie pasilikus. išmasažuoti: Išbraũkė [pirtyje] nugarą, šonus, lyg visam kūnui lengviau. panaikinti teksto vietas, perbrėžiant jas linijomis: Visas rašinys išbraukytas, beveik nieko nelikę.

2. išminti linus mintuvais: Kokis jų ten mynimas, tik išlaužė, o nei kiek neišbraũkė. Ir sublogęs: kaip per vartus išbraukytas atrodo.

3. išdegioti (degtukus): Išbraũkė visą skrynelę. Neišbraukýk degtukų, rytoj nebus ugnelei pakurt.
nubraukýti. nubraukti 1: Nubraukýk suodžius nuo kaktos [pečiaus],
kad neužsidegtų. Jei ką seiki, nubraukýk kaupą. Ot greit skuta barzdą, tik skustuvu nubraũko. Aš nuganyčiau žalią žolelę, aš nubraukyčiau ryto raselę. Nubraukýk skausmą nuo širdies. braukant nuskinti: Eik nubraukýk vyšnių lapų, reik agurklus raugti. Žąsys tik avižų viršūnes nubrauko. Rasi rytó [j] šakeles nulaužyta ir. žaliuosius lapelius nubraukyta. nusivalyti: Nusbraukýkit kojas in slenkslį, kap ateinat!
pabraukýti.

1. pabraukti 1: Pasiėmęs šluotą, pabraukýk kiek kaminą – suodžių daug. braukiant pasiskinti: Reikia pasibraukýti vyšnių lapų agurkam raugti. pamasažuoti: Kai nueisim į pirtį, ir man šonus pabraukýsi. Patino kaklas, pabraukýk, gal greičiau praeis. Karvės tešmenį reik pabraukýti. išvedinėti linijas, pabrėžiant kai kurias teksto vietas: Šitas egzempliorius mano pabraukytas, viena kita jo vieta skyrium pažymėta.

2. paminti (linus): Būk geras, pabraukýk vietoj manę.

3. papirkti, pasigerinti: Tu pabraukýk aną gerai, i tevi (tave) , matysi, išleis važiuoti.
parbraukýti. braukant (rasą) pareiti: Pėksčia pareisiu, rasužę parbraukysiu.
prabraukýti. kiek paminti (linus): Prabraukýk kiek, kad būt mažiau spalių, ir gerai.
pribraukýti.

1. pribraukti 2: Pilną paklodę pribraũkė apynių. Prisibraukiaũ lapų kiaušiniam daryt. Prisirinkau žemuogėlių, prisibraukiau serbentėlių.

2. priminti (linų): Nu, ar daug jau pribraũkėt?

3. pridegioti (degtukų): Pilna žemė degtukų pribraukýta.

4. braukymo (terpimo) būdu prisistatyti: Prisibraukė priesienėlį iš karčiagalių.
subraukýti.

1. subraukti 1: Tėvelis pirštais subrauko gailius miltelius, semia gerą žiupsnį, pusę įtraukia, giliai atsidusdamas. Kad papylei, tai ir susbraukýk pats. pamasažuoti iš abiejų pusių: Vidurius subraukyk, t. y. susmaukyk. Vaikas verka, turbūt serga, reik subraukýti [pilvą]. braukant suskinti: Vyšnės be kotelių, braukyte subraukytos y [ra] talpesnės. išvedžioti linijas: Su alupka (pieštuku) knyga visa subraukýta.

2. sudegioti (degtukus): Tep žibindama [lempą],
visus degtukus subraukýsi.

3. godžiai suvalgyti: Padabok, kiek anas subraũkė.
užbraukýti.

1. užbraukti 2: Ažubraũkė sieneliotę puvėkais, da ir stovi. braukymo būdu pastatyti (sieną): Pasistatė ant stulpų gryčelę, užbraukė pusmedžiais, ištinkavojo ir gyvena šiltai. Miegi miegi, nors klaimo skliautą užbraukýtum. Parsivežiau vyčių, reikės užbraukýt kampelis kluone mekynoms sukast.

2. masažuojant numarinti: Braukė braukė bobelę ir ažubraũkė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ibraukyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis