braklìnti (-ýti), -ìna, -ìno. bràklinti, -ina, -ino, brãklinti
1. stipriai rišti, veržti, megzti: Ką tu čia braklinì, paskui nė pats neatriši.
2. sunkiai ką vilkti, vežti, traukti, kišti, sprausti, rioglinti: Braklìnk, kol išbraklìnsi akmenį iš šulinio. Nepirk tokių mažų batų, kad reikėtų koją bràklinte bràklint. Ana jau arkliai braklìnasi in daržą. Kur bràklinies kaip prūsas į dangų? Ko tu ten dar į vidų bràklinais, ar negalėjai už durų pabūt? Kur čia bràklinies su tuo rateliu, mat kad čia nėra vietos!
3. belsti, grabinėti, trankyti: Bràklina duris kaip aklas ir neatidaro. Pažiūrėk, kas ten apie duris bràklinas.
4. prastai siuvinėti: Kad braklìna tokiais dideliais žiedais.
apibraklìnti. storai aprišti, aprengti: Apbraklìno mergaitę, nei pasiverst negali.
atbraklìnti.
1. atidaryti: Greičiau atbraklìnk duris!
2. sunkiai atvežti: Kad atbraklìno malkų vežimą, net vežimas linksta.
3. atsibelsti, atvykti: Kaip čia atsibràklinai? Atsibrãklino vakar pas mūsų, lig vakaro išbuvo.
4. atsikelti: Ko taip anksti atsibràklinot?
įbraklìnti. sunkiai įkišti, įvaryti, įsprausti: Nusipirko tokius batus, kad vos koją įbraklìna. Inbraklìno karves in avižas. Dar vieną žentą ant tos žemės įbraklino. Šyvoji su bėruke, įbraklintos į šikšnas, prie tos bričkos išrodė kaip katės. Įsibràklino į lanką (į suolą) stora žmona, t. y. įsigrūdo. Karvė įsibraklìno į tarptvorį, negali nė išimt. Vagis įsibrãklino pro langą.
išbraklìnti
1. sunkiai išimti, išvilkti: Vyrai led išbràklino akmenį iš duobės, t. y. išėmė. Lapę išbraklìno gyvą iš olos.
2. sunkiai išlįsti: Tai bjaurybė kiaulė, rodos, buvau gerai užrišęs vartus, išsibraklino, ir gana.
2. išbraižyti: Kur tu akis išsibràklinai?
nubraklìnti
1. sunkiai nulipti, nusirepečkoti: Nusibràklino nuo suolo.
2. nusibaladoti, nuvykti: Kur tu tokią tamsią naktį dabar nubraklìnsi?
3. nusidaužyti: Nuėjęs į svečius kepurę nusiimsi, išeidamas galvą nusibraklìnsi.
parsibraklìnti griuvinėjant, sunkiai pareiti, parsitrenkti: Reikė [jo] man dirbt, kol jis parsibraklìno. Žalmargė parsibraklìno per visus javus namo.
pérsibraklinti perlįsti, prasibrauti: Veršis pérsibraklino per tvorą.
prabraklìnti. prakišti, prasprausti: Iškišęs galvą, paskui dešinę ranką, Antanas vikriai prabraklino pečius ir netrukus rankomis pasiekė žemę.
pribraklìnti.
1. stipriai pririšti: Kad pribraklìno karvę, negaliu atrišt.
2. daug prikrauti: Kad pribraklìno vežimą.
3. prikelti, prižadinti: Aš tave šiandien anksti pribràklinau.
subraklìnti.
1. stipriai surišti, suveržti: Kad subraklinaũ, tikrai neištruks.
2. sunkiai suverti, sutalpinti: Vos į nytis subraklinau, o į skietus vert nežinau.
užbraklìnti
1. stipriai užrišti, užveržti: Kad užbraklìno mazgą, niekap negaliu atrišti. Žiūrėk, kap stipriai užbraklìno šitą pantį. Užbràklink gerai duris, kad kiaulės neišverstų.
2. užvažiuoti: Trauk, bėruke, trauk, šyvuke, kur bagotos mergos; ir užtraukė, užbraklìno, kur niekam nevertos.
3. užlįsti, užsirioglinti: Vaikšgalis užsibràklino už stalo, i klauso liežuvį padėjęs. Užsibraklìno, užlipo ant stogo, kas ją nukels!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.