įberbėti

.
bérbėti, -ėja, -ėjo. berbė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. senti, metėti, rambėti: Sena merga pradeda bérbėti, t. y. pūti.

2. skresti, burgėti. .
apibérbėti. apibėgti, apiburgėti: Eglė būna apibérbėjusi su sakais. Tas muno skaudulys apibérbėjo. storai apšalti: Langai apibérbėjo, rogėmis gal važiuoti.
įbérbėti. Tavo brolis įberbė́jo, t. y. įaugo į kūną (jau nebejaunas).
išbérbėti. pasenti, išdūlėti: Tas ąžuolas toks išbérbėjęs – kaip bitaulis.
nubérbėti. labai nusenti: Motriška pasenusi, nubérbėjusi, ką bereik norėti gero. Nubérbėjusios jau nuo maro metų tos šlėdalės.
subérbėti. susenti, surambėti: Bérbėte subérbėję beržai, t. y. suaugę, seni. Su tokiais subérbėjusiais savo ratais tik apei namus gali važinėti. Pavirto traškėdamas į aslą it suberbėjęs ąžuolas. Jau subérbėjęs kavalierius, nėko iš ano nebūs.
užbérbėti. storai užšalti, užburbėti: Langai taip užbérbėję, kad nė dieną nėko negal matyti. užtraiškanoti: Akys bemiegtant užbérbėjo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iberbeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis