izoliacionizmas
Izoliacionizmas – tai politinė doktrina arba užsienio politikos linija, kurios tikslas yra minimalizuoti valstybės dalyvavimą tarptautiniuose reiškinius, siekiant apsisaugoti nuo išorės įtakos, konfliktų ar įsipareigojimų.
Pagrindinės charakteristikos:
- Atsisakymas nuo tarptautinių sąjungų, sutarčių.
- Koncentracija į vidaus problemas.
- Apsauginiai muitai, ribojamas prekybos mainai.
- Neutralumas arba nedalyvavimas svetimų konfliktų.
Istoriniai pavyzdžiai:
1. JAV izoliacionizmas tarpukariu – atsisakė prisijungti prie Tautų Sąjungos, įsigaliojo apsauginiai muitai (pvz., Smoot–Hawley tarifas 1930 m.).
2. Japonijos sakoku politika (1639–1853 m.) – beveik visiškai uždarė šalį užsieniečiams.
3. Šveicarijos neutralumas – tradicinis neįsitraukimas į karus ir sąjungas.
Šiuolaikiniai bruožai:
- Brexit (JK išėjimas iš ES).
- JAV politika „Amerika pirmiausia“.
- Šalių, ribojančių globalizacijos poveikį (pvz., Šiaurės Korėja).
Trumpai: izoliacionizmas – prioritetas vidaus interesams, sumažintas bendradarbiavimas su pasauliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.