„Iždaknygė“ – tai retas, beveik nenaudojamas žodis, reiškiantis paslaptį, slėpinį, paslaptingą dalyką arba įžvalgą, atradimą. Kilęs iš žodžių iždos („paslaptis“) ir aknygė („akimirka, įžvalga“).
Pavyzdžiai:
1. Senieji rankraščiai pilni iždaknygių. (reiškia paslapčių)
2. Po ilgų tyrinėjimų atskleidė mokslinę iždaknygę. (reiškia įžvalgą/atradimą)
Pastaba: Šis terminas sutinkamas tik senojoje lietuvių literatūroje ar tarmėse, kasdienėje kalboje nenaudojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.