Ižas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis namų ūkį, turtą, išteklius arba šeimos, giminės turimą nuosavybę. Dažniausiai vartotas kalbant apie žemės ūkio ar kaimo ūkį.
Pavyzdžiai:
1. Sena sodyba – visas mūsų ižas.
2. Perėmė iš tėvų ižą ir ūkininkavo.
3. Tas žemės sklypas – mūsų giminės ižas.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.