Išvingėlis – tai žmogus, kuris išsiskyrė, pasiekė didelę sėkmę ar pergalę (dažniausiai sporte, kovoje, varžybose), ypač po ilgų pastangų ar kovos.
Pavyzdžiai:
1. Po metų treniruočių jis tapo maratono išvingėliu.
2. Komanda, laimėjusi finalą, švenčia kaip tikri išvingėliai.
3. Istorijoje – išvingėlis iš kelių mūšių.
Trumpai:
Žodis kilęs iš veiksmažodžio išvingti (išsikovoti pergalę). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apie sėkmę pasiekusį žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.