išvervėti

vervė́ti, ver̃va (vérva), -ė́jo.

1. verventi 1: Kiek būsi, kad i par dieną, ans. tol vervė́s, kol tiktai neišeisi. Katrie šuniukai y [ra] maži, nepririšti, tie ver̃va i ver̃va.

2. narnėti, niurzgėti, zyzti nepatenkintam, verkšlenti: Jis, nenorėdamas kur eiti, verva, t. y. narna. Ana vervė́jo vis pryš savo vyrą, t. y. kivirčijo. Nevervė́k, o ka uždėsu bizūną, ta žinosi! Verveklis ver̃va ir ver̃va.

3. verventi 2: Visą dieną vervė́jo, kol gavo. Ar aš eisu pasku vervė́ti?!
išvervė́ti, ìšverva, -ė́jo. išverventi: Išvervė́jo nu žydo porą saldainių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vervė́ti, </b>ver̃va (vérva), -ė́jo. <br/>1. verventi 1: Kiek būsi, kad i par dieną, ans. tol vervė́s, kol tiktai neišeisi. Katrie šuniukai y [ra] maži, nepririšti, tie ver̃va i ver̃va. <br/>2. <span class="explanation">narnėti, niurzgėti, zyzti nepatenkintam, verkšlenti: </span> Jis, nenorėdamas kur eiti, verva, t. y. narna. Ana vervė́jo vis pryš savo vyrą, t. y. kivirčijo. Nevervė́k, o ka uždėsu bizūną, ta žinosi! Verveklis ver̃va ir ver̃va. <br/>3. verventi 2: Visą dieną vervė́jo, kol gavo. Ar aš eisu pasku vervė́ti?! <br/><b>išvervė́ti, </b>ìšverva, -ė́jo. išverventi: Išvervė́jo nu žydo porą saldainių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.