išvėjuoti

vėjúoti, -úoja, -ãvo. vė́juoti, -uoja, -avo

1. pūsti. Pro langą vėjúoja. Medžiai juda, tai i vėjúo [ja].

2. kelti vėją: Iš lengvo nukratyk maršką, dabar vėjúoji, net dulkės kyla nuo aslos. Čia nešviesuok i nevėjúok. Teip greit man pro šalį nevėjúok, nekelk vėjo. Nevėjúok prie vaiko. Velenai vėjúojas mašinos, negi šilta.

3. svyruoti, linguoti nuo vėjo: Rugiai vėjuoja žydint vėjo pučiami.

4. versti svyruoti, linguoti: Ne teip medelius vėjas vėjavo, kaip gegutėlė gailiai kukavo. Pastačiau, tai vėjas vėjúoja tą lempelę. blaškyti: Vėjuoti debesis.

5. vėduoti, vėdinti, vėsinti: Ligonis mirdamas prašė, kad jam dar kas nors vėjúotų. Kai vėjúoji, tai ne teip šiulta. Vaikai, nelekiokit, pirkios nevėjúokit!. Važiuojant tai vejúojas, ale pamėgink sustojus atsigult.

6. nerimtai elgtis. . Ta merga vėjúojas, t. y. eina par nieką, pasileid.

7. švaistyti (pinigus): Atlapakišenis – kai turi pinigų, tai mėtosi, vėjuoja, ė kai pristinga – valgęs nevalgęs badu dvesia.

8. gadinti orą: Katras gi čia vėjúoja? Ar ne per daug įsismaginai – liaukis vėjãvus.
apsivėjúoti.

1. pagadinti orą: Negi mes čia klausinėsme, katra čia apsivėjãvus.

2. nusituštinti: Kūdikiai pirmosa dienosa ligos viduriuoti pradeda, kad iš nežinių apsišlapina bei apsivėjuoja.
išvėjúoti.

1. išvėdinti: Aš išvėjavaũ kailinius.

2. išleisti šilumą: A nenustoste lakstyt – pirkią išvėjãvot!

3. išblaškyti: Maž niekas nepriglaudė jo kaulelių po juoda žemele, maž vėjai išvėjavo po visus laukelius.

4. išeiti vėjais, pasileisti: Duktė būtų išsivė́javusi, t. y. ant nieko išėjusi, į kekšes, kad nevaldytumei.
nuvėjúoti

1. nupūsti: Kai ašiai išjojau an lygaus laukelio, ir nupūtė, nuvėjãvo nuo žirgo raselę. O ir pakilo šiaurės vėjelis, ir nuvėjavo ryto raselę. išsklaidyti, išblaškyti: Nuvė́juos [debesis] ir bus giedra.

2. nusituštinti.
pavėjúoti

1. kiek vėjuoti, kilti vėjui: Nuo miško ir nuo jūros stipra vėsa pavėjavo.

2. kiek vėduoti, mosuoti: Pavėjavaũ jam nosine, ir atsigavo. Pavėjuok, tai ne teip sopės sumuštą ranką. Kazokas užvydo mano skaras an kojų, prilėkė, nusvijo skaras, an vėjo pavė́javo, pažastin – i varo mane atgalio. | Nuo drugio [vaistas] – pavė́juot šermukšnio šakele.

3. įpūsti: Reik pavėjúot ugnelę, o tai visai pasbaigs.
pravė́juoti. iššvaistyti, išleisti vėjais: Jis tuoj visą dalį pravė́juos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vėjúoti, </b>-úoja, -ãvo. vė́juoti, -uoja, -avo<br/>1. <span class="explanation">pūsti</span>. Pro langą vėjúoja. Medžiai juda, tai i vėjúo [ja]. <br/>2. <span class="explanation">kelti vėją: </span> Iš lengvo nukratyk maršką, dabar vėjúoji, net dulkės kyla nuo aslos. Čia nešviesuok i nevėjúok. Teip greit man pro šalį nevėjúok, nekelk vėjo. Nevėjúok prie vaiko. Velenai vėjúojas mašinos, negi šilta. <br/>3. <span class="explanation">svyruoti, linguoti nuo vėjo: </span> Rugiai vėjuoja žydint vėjo pučiami. <br/>4. <span class="explanation">versti svyruoti, linguoti: </span> Ne teip medelius vėjas vėjavo, kaip gegutėlė gailiai kukavo. Pastačiau, tai vėjas vėjúoja tą lempelę. <span class="explanation">blaškyti: </span> Vėjuoti debesis. <br/>5. <span class="explanation">vėduoti, vėdinti, vėsinti: </span> Ligonis mirdamas prašė, kad jam dar kas nors vėjúotų. Kai vėjúoji, tai ne teip šiulta. Vaikai, nelekiokit, pirkios nevėjúokit!. Važiuojant tai vejúojas, ale pamėgink sustojus atsigult. <br/>6. <span class="explanation">nerimtai elgtis. </span>. Ta merga vėjúojas, t. y. eina par nieką, pasileid. <br/>7. <span class="explanation">švaistyti (pinigus): </span> Atlapakišenis – kai turi pinigų, tai mėtosi, vėjuoja, ė kai pristinga – valgęs nevalgęs badu dvesia. <br/>8. <span class="explanation">gadinti orą: </span> Katras gi čia vėjúoja? Ar ne per daug įsismaginai – liaukis vėjãvus. <br/><b>apsivėjúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pagadinti orą: </span> Negi mes čia klausinėsme, katra čia apsivėjãvus. <br/>2. <span class="explanation">nusituštinti: </span> Kūdikiai pirmosa dienosa ligos viduriuoti pradeda, kad iš nežinių apsišlapina bei apsivėjuoja. <br/><b>išvėjúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išvėdinti: </span> Aš išvėjavaũ kailinius. <br/>2. <span class="explanation">išleisti šilumą: </span> A nenustoste lakstyt – pirkią išvėjãvot! <br/>3. <span class="explanation">išblaškyti: </span> Maž niekas nepriglaudė jo kaulelių po juoda žemele, maž vėjai išvėjavo po visus laukelius. <br/>4. <span class="explanation">išeiti vėjais, pasileisti: </span> Duktė būtų išsivė́javusi, t. y. ant nieko išėjusi, į kekšes, kad nevaldytumei. <br/><b>nuvėjúoti</b><br/>1. <span class="explanation">nupūsti: </span> Kai ašiai išjojau an lygaus laukelio, ir nupūtė, nuvėjãvo nuo žirgo raselę. O ir pakilo šiaurės vėjelis, ir nuvėjavo ryto raselę. <span class="explanation">išsklaidyti, išblaškyti: </span> Nuvė́juos [debesis] ir bus giedra. <br/>2. <span class="explanation">nusituštinti. </span> <br/><b>pavėjúoti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek vėjuoti, kilti vėjui: </span> Nuo miško ir nuo jūros stipra vėsa pavėjavo. <br/>2. <span class="explanation">kiek vėduoti, mosuoti: </span> Pavėjavaũ jam nosine, ir atsigavo. Pavėjuok, tai ne teip sopės sumuštą ranką. Kazokas užvydo mano skaras an kojų, prilėkė, nusvijo skaras, an vėjo pavė́javo, pažastin – i varo mane atgalio. | Nuo drugio [vaistas] – pavė́juot šermukšnio šakele. <br/>3. <span class="explanation">įpūsti: </span> Reik pavėjúot ugnelę, o tai visai pasbaigs. <br/><b>pravė́juoti</b>. <span class="explanation">iššvaistyti, išleisti vėjais: </span> Jis tuoj visą dalį pravė́juos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.