išvėgrauti

vė́grauti, -auja (-auna), -avo. vograuti 4: Net baisu, kad nepradėt ana tęnai vė́graut. E, juokai mane ima, kai toki dvarponiai pradeda vėgrauti apie tautą, ateitį.
išvė́grauti. išvograuti: Vienintelė frazė, kurią papulė mokėjo išvėgrauti, buvo: „Ne, jau būkim žmonės!“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isvegrauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vė́grauti, </b>-auja (-auna), -avo. vograuti 4: Net baisu, kad nepradėt ana tęnai vė́graut. E, juokai mane ima, kai toki dvarponiai pradeda vėgrauti apie tautą, ateitį. <br/><b>išvė́grauti</b>. išvograuti: Vienintelė frazė, kurią papulė mokėjo išvėgrauti, buvo: „Ne, jau būkim žmonės!“.

išvėgrauti

#