Išvarvakis – tai asmuo, kuris išvarvo (išvarymo būdu paliko) kitą asmenį iš gyvenamosios vietos, namų ar žemės. Dažniausiai vartojama istoriniame ar teisiniame kontekste, pvz., kalbant apie būstų konfiskavimus, tremtis ar priverstinius išsikraustymus.
Pavyzdžiai:
1. Po karo daugelis išvarvakių negalėjo grįžti į savo namus.
2. Žemės reformos metu buvo daug išvarvakių, kurie neteko savo ūkių.
Trumpiau: asmuo, priverstas paliktį gyvenamąją vietą (pvz., dėl politikos, karo, konfiskavimo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.