išvalkio|ti, išvalkioja, išvalkiojo
1. džn. išvilkti 1: Šieną išvalkioti iš pjaunio.
2. ištampyti, išmėtyti: Kam išvalkiojote lentas? išvalkiojimas Žiūrėk: [išvilkti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.