išvaikis


Išvaikis – asmuo, kurį vienas ar abu tėvai atsisakė arba kurį teismas atėmė iš tėvų teisių dėl jų netinkamo elgesio.

Pavyzdžiai:
1. Vaikas, kurį tėvai paliko gimdymo namuose, tampa išvaikiu.
2. Teismas pripažino vaiką išvaikiu, nes tėvai sistemingai jo nesirūpino.
3. Išvaikiai dažnai auga globos šeimose ar vaikų namuose.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isvaikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė