išvaginėti

Išvaginėti – šnekamojoje kalboje reiškia išsigąsti, išblykšti, netekti savitvardos (dažniausiai nuo staigaus baimės ar netikėto įvykio).

Pavyzdžiai:
1. Kai iš tamsos iššoko šuo, jis visiškai išvaginėjo.
2. Nuo griaustinio vaikai išvaginėjo ir ėmė verkti.
3. Tokio klausimo neišvydęs, išvaginėjau ir užsikimšau.

Pastaba:
Vartojamas neformaliame kontekste, dažniau žmonių šnekamojoje kalboje, o ne rašytinėje ar oficialioje.

Įrašas
Paaiškinimas	Išvaginėti – šnekamojoje kalboje reiškia išsigąsti, išblykšti, netekti savitvardos (dažniausiai nuo staigaus baimės ar netikėto įvykio). Pavyzdžiai: 1. Kai iš tamsos iššoko šuo, jis visiškai išvaginėjo. 2. Nuo griaustinio vaikai išvaginėjo ir ėmė verkti. 3. Tokio klausimo neišvydęs, išvaginėjau ir užsikimšau. Pastaba: Vartojamas neformaliame kontekste, dažniau žmonių šnekamojoje kalboje, o ne rašytinėje ar oficialioje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.