x
išvadin|ti, išvadina, išvadino
1. paprašyti kartu išeiti: Išvadinti ką iš namų. sngr.: Išsivadino mane pasivaikščioti.
2. kaip nors (ppr. negražiai) pavadinti: Išvadinti kvailiu. sngr.: Visaip jie išsivadina. išvadinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.