išuosti

úosti, úodžia, úodė (úodo). uõsti, uõdžia, uõdė.

1. traukti orą pro nosį, norint pažinti kvapą: Uodžiù ir nieko neužuodžiu, nieko nėra. Úodžiu i nesuuodžiu, kas te smirda. Karvė, pakėlus galvą, úodžia ir úodžia. Uodžia [karvė] net ausis pastačius, gal mato ką. Atalėkė žvėris, tik úodžia, úodžia. Nė [ra] ko kąsti, nė [ra] ko úosti – nūluoba viena tų bulvelių. Jau uodi, kuo puodai kvepia. Bulius pučia šnerves, uodžia orą, neramiai trypia. Uodžiamasai nervas. Uodžiamoji liauka. Uodžiamasis svogūnas (Bulbus olfactorius). Uodžiamosios plokštelės. Ir uodė viešpats aną mielą roką. Jau biskį sveikiau, tai tik uõdžia (dairosi) per langus, kad vėl kur. Úosk į savo (tavo) antį. Einu keliu – stūkso, žiūriu – rūkso, paspiriu – ritasi, uodžiu – smirdi, kandu – šūdas (kuodelis, kamuolys). Priesienėj uodėsi karbolis ir eteras. Išleido visą amonjaką, kad nori, nueik, pažiūrėk, da gal bosas úodžias.

2. jausti, numanyti: Ir úodžia, kur kas samagoną daro. Ji, rodos, uoste uodė, kad šinkorius nori padaryti kokį nors suktumą.

3. bendrauti, tartis, draugauti: Ji úosdamos susiuodė ir suėjo į kuopą. Jau jie išvien úodžias – greit galėsma šokt [vestuves].
žẽmė úodžiasi; žẽmę úodžia artėja mirtis: Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžias. Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžia.
apúosti. apuõsti, apuõdžia (àpuodžia), àpuodė

1. pajusti kvapą.

2. sužinoti turint, esant: Aš apúodžiau, kur kas yra. Apúodę pinigų [vaikai],
duok jiemi, ir baigta. Ar jis neàpuodė te mergšę.
atúosti. atbėgti, ateiti uostant.
išúosti. uostant išaiškinti, ištirti, užuosti: Reikia uoslę turėti gerą, išuosti, iš kur vėjas pučia. [Vilkas] klausydavo net krintančių snaigių šnaresio. Išuosdavo kiekvienos tankmės tamsą.
nuúosti. nuuõsti, nuuõdžia (nùuodžia), nùuodė.

1. uosle susekti, užuosti: Šunys labai nuúodžia. Šuva nuuodė, kad čia kažkieno būta. Katė nuúodžia, kur mėsa padėta. Gyvolis nuuoda svetimą žmogų. Nuúosi vyrą ir nematydamas, šalpusnes rūkantį. Iš kažna kur nuúosi tą vilkagrybį. Tai gali nuúosti, kad jis cibulių valgęs. Ir per kvepylas nuuodžiamas kūno nešvarumas.

2. nujausti, numanyti: Jis gerai nuúodė, kad čia galėsiąs pasipelnyti. Šuo staugia, gaspadorius mirimą nuuodžia. Žydai greitai nuúodžia, katras prie bėdos. Rusai nuúodė ir ka pradėjo siųst sviedinius. Šmuila nuuodė, kad Lukošius dabar turi pinigų. Kiek aš nuuodžiu – tai šitei [p] bus. Medžioklės sezono pradžią nuuodžia miško žvėrys.
paúosti. pauõsti, pauõdžia (pàuodžia), pàuodė

1. pauostyti: Pàuodė, pàuodė, kvepì kap skilandis. Tik paúodžia, paúodžia, o negeria. [Ksaveras] patraukė, pauodė [girių oro].

2. uodžiant suprasti: Šunes ir išvirto gyvulio kaulą paúodžia keno.
praúosti. pajusti uodžiant.
suúosti. suuõsti, suuõdžia (sùuodžia), sùuodė

1. uodžiant pajusti kvapą, užuosti: Pėdus suuodžia kai skalikas. Katinai sùuodžia puliukus ir stveria. Katė suúodžia mėsą. Uodžiu i nesuúodžiu, kas te smirda. Jiej [dūminėse pirkiose] kap smirdėj [o],
tai nesùuodžia. Šuva per kiemą sùuodžia. Šuo pametė zuikio pėdas i nebgalia besuúosti. Tai ir vilkai, anys suúodžia sliedą žmogaus. Karvė sùuodžia gyvates. Suúodžia savinyką karvytė. Karvės kap suúodė vilko pėdas, kap pradėjo baubt. Viena kitą jos. tur būti, suuodžia. Arkliai suúodė dūmus. Meška ejo pėdais suuosdama. Tokis kvapas [poniabudės] negražus, iš tolo jau sùuodi, kur ji yra. Meška, išvydus kepsnį ir suuodus gardų skonį, norėjo ir ji žuvų paragauti. Štai, Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suúodęs, … su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko. [Kiškelis] mėgina suuosti, iš kur paraku dvokia. Tokie ilgaūsiai lengvai suuodžia, kuriuose žieduose daugiau nektaro. Toli suúodžiamas tepalas. Nosis tur ir negal suuosti. Ir Ponas suuodė saldų [deginamų aukų] kvapą. Suuodė kvapą rūbų jo. Ko prunkšti, kap kumelys kumelę suúodęs. Velnias velnio dvasią suuodžia. Pinigai – ne kilbasa, nesuúosi, kur padėta. Apsirėdė vilkas avinu, bet šunys vis tiek suuodė.

2. numanyti, nujausti, sužinoti: Aš suúodžiau, kur anie nuėjo. Ale ir sùuodžia, kur kokios mergšės! Kasimas ir jo pati bus suuodę apie jo rastus pinigus. Suúosk tu man, kad aš čia! Nesuúosi, kur jos. nubėgo. Jei ką nors nauja suúosi, pasakyk ir man. Kur suúodžia, tai ir skuodžia. Miestelėnai pirma suúodžia, kas krautuvė̃s yra. Nors po žemėm ažkasi, vis tiek suúodžia arielką, randa. Suuodžia alų. Sùuodė tą žmogų ir paskundė. O ana mat suúodė, kur tie kiaušiniai padėti. Mergaitė puikiai suuodžia, ko tam dėdei taip dažnai paštan reikia. Teip tu man greitai suuoskie šermenis! O anys nežino dūmą Pono, nei suuodžia jo protą.

3. paslapčiomis susitarti, susižinoti: Įėję susiúodė tarp savęs. Jie uosdamos susiúodė ir suėjo į kuopą. Merga su bernu greit susuodžia. Susuõdę pirma čėso [jaunieji]. Dar tų svotų nėr – sùsuodė – ar jūs žinot, ir vestuvė. Sūdžios susiuodė su sūdžia, ir prova, susukta be galo, pasibaigė taip, kad neužilgo nusipirko sau dvarus. | Jei karvės su svetimomis susiuodžia, pagenda pienas.

4. pakęsti: Tabako ir benzinos kvapo tai negaliu suuõst.
užúosti, užúodžia, užúodė (užúodo). užuõsti, užuõdžia (ùžuodžia), ùžuodė;

1. uodžiant pajusti, pažinti kieno kvapą: Ažúodžia, kuom kvepia. Ar tu užúodi, kas čia smirda? Prisigulęs uostyk, nieko neužúosi. Par tris ten keturius kilometrus smarvę gali užúosti. Medžiotojas regi [iš laikysenos],
kad šuoj ùžuodė paukščio kvapą. Ažúodė riebulį kokį karvė, tai jau negers. Ažúodžia žmogų jaučias, būdavo, ir bėga artyn. Ažupkalyj iš miško išlindęs vilkas, taigi mat avelės ažúodė. Kas te treška? – Al vilkas: dieną mat ažúodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia. Lapė, paskui jo bėgdama, užuodžia, kad tame vežime žiuvelės kvepia. Užuoda mergelė žuvelę i par terbelę. Paukštis užúoda, kur riešutas geras. Užúodo medų – širšų pri medaus sulėkė. Ans. tura tokią uoslę, kad par kilometrą kvapą užúoda. Vapsa užúoda tus obūlus, pula kaip vel [nia] s. Mat, kaip šiulta, tai musės užuodė, kad čia ne molinis šventasai, o gyvas. Toliausiai užúosi, ka duona kepa. Par kamštį užúodė – tie kvapai išsimuša. Daug yra tokių, kurie ne tiektai paragaut, bet ir užuost vyno negali. Pauosčiau podušką i užúodau, ka [vaikas] rūko. Paraką galim užúost iš tolo. Užuosit šieno ir liepynų kvapą. Tasai žmogus besmagenis, kurs už rūbus parsiduoda, rudkalnierių užgyvenęs savo šnekos nebužuoda. | Toki. jau moka ir šnapsą užúost (imti gerti, sugeba rasti) . Užúodo kaip šuon kilbasą. Užuodžia kaip šuva padlą. Užuodžia kaip kiaulė debesį. Su savu mėšlu apspratęs, o svetimą – iš tolo užúodžia. Ne kilbasa laimė – neužuosi. Neužuosi pinigo – ne dešra.
užúodamai. Pelėsų nebuvo užúodamai. Nosis užs [i] uost mokysim.

2. numanyti, nujausti, pajusti, sužinoti: ùžuodė bobos – žino visas sodžius. Kaip greit tu visa užúodi! Sargus – užúoda tą smarvę (naminę) . Ùžuodžia, kur balius, ir atšliaužia. Tas tuoj užuosdavo, kur pinigai. Matyt, užúodi, ka piningų turia. Užúodo piningų, i meilė [seniukams] pašoko. Čigonai ažúodžia auksą. Jau ùžuodė alų, tai nebesulaikysi. Jis gali alų užuosti. Kai pagrasiau vyčia, nebekliudžia [šuo vištų],
ažúodžia, kuo kvepia. Žmonės užúodžia, kalbasija, kad ne visi gano. Šuo užúodžia, kas čia par žmogus. Jie gerai kur neužslėpė [laikraščių],
idant smarkiausias šnipas negalėtų užuosti. Tiems bešokant keturios susiedų mergelės, tarsi užuodusios, atejo. Užuosti ir susekti – tai du visai skirtinu dalyku.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>úosti, </b>úodžia, úodė (úodo). uõsti, uõdžia, uõdė. <br/>1. <span class="explanation">traukti orą pro nosį, norint pažinti kvapą: </span> Uodžiù ir nieko neužuodžiu, nieko nėra. Úodžiu i nesuuodžiu, kas te smirda. Karvė, pakėlus galvą, úodžia ir úodžia. Uodžia [karvė] net ausis pastačius, gal mato ką. Atalėkė žvėris, tik úodžia, úodžia. Nė [ra] ko kąsti, nė [ra] ko úosti – nūluoba viena tų bulvelių. Jau uodi, kuo puodai kvepia. Bulius pučia šnerves, uodžia orą, neramiai trypia. Uodžiamasai nervas. Uodžiamoji liauka. Uodžiamasis svogūnas (Bulbus olfactorius). Uodžiamosios plokštelės. Ir uodė viešpats aną mielą roką. Jau biskį sveikiau, tai tik uõdžia <span class="explanation"> (dairosi) </span> per langus, kad vėl kur. Úosk į savo (tavo) antį. Einu keliu – stūkso, žiūriu – rūkso, paspiriu – ritasi, uodžiu – smirdi, kandu – šūdas (kuodelis, kamuolys). Priesienėj uodėsi karbolis ir eteras. Išleido visą amonjaką, kad nori, nueik, pažiūrėk, da gal bosas úodžias. <br/>2. <span class="explanation">jausti, numanyti: </span> Ir úodžia, kur kas samagoną daro. Ji, rodos, uoste uodė, kad šinkorius nori padaryti kokį nors suktumą. <br/>3. <span class="explanation">bendrauti, tartis, draugauti: </span> Ji úosdamos susiuodė ir suėjo į kuopą. Jau jie išvien úodžias – greit galėsma šokt [vestuves]. <br/><b> žẽmė úodžiasi; žẽmę úodžia</b> <span class="explanation">artėja mirtis: </span> Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžias. Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžia. <br/><b>apúosti</b>. apuõsti, apuõdžia (àpuodžia), àpuodė<br/>1. <span class="explanation">pajusti kvapą. </span> <br/>2. <span class="explanation">sužinoti turint, esant: </span> Aš apúodžiau, kur kas yra. Apúodę pinigų [vaikai], duok jiemi, ir baigta. Ar jis neàpuodė te mergšę. <br/><b>atúosti</b>. <span class="explanation">atbėgti, ateiti uostant. </span> <br/><b>išúosti</b>. <span class="explanation">uostant išaiškinti, ištirti, užuosti: </span> Reikia uoslę turėti gerą, išuosti, iš kur vėjas pučia. [Vilkas] klausydavo net krintančių snaigių šnaresio. Išuosdavo kiekvienos tankmės tamsą. <br/><b>nuúosti</b>. nuuõsti, nuuõdžia (nùuodžia), nùuodė. <br/>1. <span class="explanation">uosle susekti, užuosti: </span> Šunys labai nuúodžia. Šuva nuuodė, kad čia kažkieno būta. Katė nuúodžia, kur mėsa padėta. Gyvolis nuuoda svetimą žmogų. Nuúosi vyrą ir nematydamas, šalpusnes rūkantį. Iš kažna kur nuúosi tą vilkagrybį. Tai gali nuúosti, kad jis cibulių valgęs. Ir per kvepylas nuuodžiamas kūno nešvarumas. <br/>2. <span class="explanation">nujausti, numanyti: </span> Jis gerai nuúodė, kad čia galėsiąs pasipelnyti. Šuo staugia, gaspadorius mirimą nuuodžia. Žydai greitai nuúodžia, katras prie bėdos. Rusai nuúodė ir ka pradėjo siųst sviedinius. Šmuila nuuodė, kad Lukošius dabar turi pinigų. Kiek aš nuuodžiu – tai šitei [p] bus. Medžioklės sezono pradžią nuuodžia miško žvėrys. <br/><b>paúosti</b>. pauõsti, pauõdžia (pàuodžia), pàuodė<br/>1. pauostyti: Pàuodė, pàuodė, kvepì kap skilandis. Tik paúodžia, paúodžia, o negeria. [Ksaveras] patraukė, pauodė [girių oro]. <br/>2. <span class="explanation">uodžiant suprasti: </span> Šunes ir išvirto gyvulio kaulą paúodžia keno. <br/><b>praúosti</b>. <span class="explanation">pajusti uodžiant. </span> <br/><b>suúosti</b>. suuõsti, suuõdžia (sùuodžia), sùuodė<br/>1. <span class="explanation">uodžiant pajusti kvapą, užuosti: </span> Pėdus suuodžia kai skalikas. Katinai sùuodžia puliukus ir stveria. Katė suúodžia mėsą. Uodžiu i nesuúodžiu, kas te smirda. Jiej [dūminėse pirkiose] kap smirdėj [o], tai nesùuodžia. Šuva per kiemą sùuodžia. Šuo pametė zuikio pėdas i nebgalia besuúosti. Tai ir vilkai, anys suúodžia sliedą žmogaus. Karvė sùuodžia gyvates. Suúodžia savinyką karvytė. Karvės kap suúodė vilko pėdas, kap pradėjo baubt. Viena kitą jos. tur būti, suuodžia. Arkliai suúodė dūmus. Meška ejo pėdais suuosdama. Tokis kvapas [poniabudės] negražus, iš tolo jau sùuodi, kur ji yra. Meška, išvydus kepsnį ir suuodus gardų skonį, norėjo ir ji žuvų paragauti. Štai, Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suúodęs, … su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko. [Kiškelis] mėgina suuosti, iš kur paraku dvokia. Tokie ilgaūsiai lengvai suuodžia, kuriuose žieduose daugiau nektaro. Toli suúodžiamas tepalas. Nosis tur ir negal suuosti. Ir Ponas suuodė saldų [deginamų aukų] kvapą. Suuodė kvapą rūbų jo. Ko prunkšti, kap kumelys kumelę suúodęs. Velnias velnio dvasią suuodžia. Pinigai – ne kilbasa, nesuúosi, kur padėta. Apsirėdė vilkas avinu, bet šunys vis tiek suuodė. <br/>2. <span class="explanation">numanyti, nujausti, sužinoti: </span> Aš suúodžiau, kur anie nuėjo. Ale ir sùuodžia, kur kokios mergšės! Kasimas ir jo pati bus suuodę apie jo rastus pinigus. Suúosk tu man, kad aš čia! Nesuúosi, kur jos. nubėgo. Jei ką nors nauja suúosi, pasakyk ir man. Kur suúodžia, tai ir skuodžia. Miestelėnai pirma suúodžia, kas krautuvė̃s yra. Nors po žemėm ažkasi, vis tiek suúodžia arielką, randa. Suuodžia alų. Sùuodė tą žmogų ir paskundė. O ana mat suúodė, kur tie kiaušiniai padėti. Mergaitė puikiai suuodžia, ko tam dėdei taip dažnai paštan reikia. Teip tu man greitai suuoskie šermenis! O anys nežino dūmą Pono, nei suuodžia jo protą. <br/>3. <span class="explanation">paslapčiomis susitarti, susižinoti: </span> Įėję susiúodė tarp savęs. Jie uosdamos susiúodė ir suėjo į kuopą. Merga su bernu greit susuodžia. Susuõdę pirma čėso [jaunieji]. Dar tų svotų nėr – sùsuodė – ar jūs žinot, ir vestuvė. Sūdžios susiuodė su sūdžia, ir prova, susukta be galo, pasibaigė taip, kad neužilgo nusipirko sau dvarus. | Jei karvės su svetimomis susiuodžia, pagenda pienas. <br/>4. <span class="explanation">pakęsti: </span> Tabako ir benzinos kvapo tai negaliu suuõst. <br/><b>užúosti, </b>užúodžia, užúodė (užúodo). užuõsti, užuõdžia (ùžuodžia), ùžuodė; <br/>1. <span class="explanation">uodžiant pajusti, pažinti kieno kvapą: </span> Ažúodžia, kuom kvepia. Ar tu užúodi, kas čia smirda? Prisigulęs uostyk, nieko neužúosi. Par tris ten keturius kilometrus smarvę gali užúosti. Medžiotojas regi [iš laikysenos], kad šuoj ùžuodė paukščio kvapą. Ažúodė riebulį kokį karvė, tai jau negers. Ažúodžia žmogų jaučias, būdavo, ir bėga artyn. Ažupkalyj iš miško išlindęs vilkas, taigi mat avelės ažúodė. Kas te treška? – Al vilkas: dieną mat ažúodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia. Lapė, paskui jo bėgdama, užuodžia, kad tame vežime žiuvelės kvepia. Užuoda mergelė žuvelę i par terbelę. Paukštis užúoda, kur riešutas geras. Užúodo medų – širšų pri medaus sulėkė. Ans. tura tokią uoslę, kad par kilometrą kvapą užúoda. Vapsa užúoda tus obūlus, pula kaip vel [nia] s. Mat, kaip šiulta, tai musės užuodė, kad čia ne molinis šventasai, o gyvas. Toliausiai užúosi, ka duona kepa. Par kamštį užúodė – tie kvapai išsimuša. Daug yra tokių, kurie ne tiektai paragaut, bet ir užuost vyno negali. Pauosčiau podušką i užúodau, ka [vaikas] rūko. Paraką galim užúost iš tolo. Užuosit šieno ir liepynų kvapą. Tasai žmogus besmagenis, kurs už rūbus parsiduoda, rudkalnierių užgyvenęs savo šnekos nebužuoda. | Toki. jau moka ir šnapsą užúost <span class="explanation"> (imti gerti, sugeba rasti) </span>. Užúodo kaip šuon kilbasą. Užuodžia kaip šuva padlą. Užuodžia kaip kiaulė debesį. Su savu mėšlu apspratęs, o svetimą – iš tolo užúodžia. Ne kilbasa laimė – neužuosi. Neužuosi pinigo – ne dešra. <br/><b>užúodamai</b>. Pelėsų nebuvo užúodamai. Nosis užs [i] uost mokysim. <br/>2. <span class="explanation">numanyti, nujausti, pajusti, sužinoti: </span> ùžuodė bobos – žino visas sodžius. Kaip greit tu visa užúodi! Sargus – užúoda tą smarvę <span class="explanation"> (naminę) </span>. Ùžuodžia, kur balius, ir atšliaužia. Tas tuoj užuosdavo, kur pinigai. Matyt, užúodi, ka piningų turia. Užúodo piningų, i meilė [seniukams] pašoko. Čigonai ažúodžia auksą. Jau ùžuodė alų, tai nebesulaikysi. Jis gali alų užuosti. Kai pagrasiau vyčia, nebekliudžia [šuo vištų], ažúodžia, kuo kvepia. Žmonės užúodžia, kalbasija, kad ne visi gano. Šuo užúodžia, kas čia par žmogus. Jie gerai kur neužslėpė [laikraščių], idant smarkiausias šnipas negalėtų užuosti. Tiems bešokant keturios susiedų mergelės, tarsi užuodusios, atejo. Užuosti ir susekti – tai du visai skirtinu dalyku.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.