Išūgis – tai iškilimas, gumbas ar pašoninė atauga ant medžio kamieno ar šakų, dažniausiai susidarantis dėl sužalojimo, ligos ar kitų dirginančių veiksnių.
Pavyzdžiai:
1. Gamtinis: „Senajame ąžuole matėsi dideli išūgiai, kurie suteikė jam savitą išvaizdą.“
2. Perkeltinė reikšmė (retai): „Tas pokalbis buvo tik išūgis įprastai ramiam susitikimui.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.