Išūgintinis – tai asmuo, kuris buvo priimtas į šeimą kaip sūnus (įūgis), bet nėra gimęs toje šeimoje. Tai istorinis terminas, atitinkantis įvaikintas sūnus.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Lietuvoje kunigaikštis galėjo savo artimą bendražygį padaryti išūgintiniu, suteikdamas jam paveldimas teises.
2. Sąvoka naudojama istoriniuose tekstuose apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės papročius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.