ištirtėti

tirtė́ti, tìrta, -ė́jo.

1. drebėti, virpėti: Jis visas tirtė́jo. Tirta kūnas nušalęs. Reikėjo ganyti, i viskas: pristosu pri medžio i tìrtu. Kol tìrti kaip košeliena užšalus. Teip šalta, net kiškos tìrta. Iš to išgąsčio pakinkliai pradėjo tirtė́t. Kas jaučias kaltas, tam jau pakinkiai tìrta. Į senatvę rankos tìrta. Raugžlės ant kaktos tirtė́jo. Riebūs, raudoni jo žandai tirtė́jo nuo kikenimo. Žandukuose tir tir tirtėjo gražutės duobelės. Sparneliai tik tìrta tìrta, ir nusibaigė viščiukas. Oi tirta dreba bėras žirgas po manim stovėdamas. Išgėriau devintą, širdis mano tirta. virpėti veikiant išorinėms jėgoms: Tirtėjo grūdingų avižų kekės. Šalia javų lauko tirta vėjų išrengtas drebulynas. | drebėti, virpėti. Ji tirtančiu balsu tarė žodį po žodžio.

2. kam drebinant, judinant tarškėti, trinksėti: Už langų trinksėjo vežimai, stikliniai indai bufete nuolat tirtėdavo. Palubėje nuo žingsnių tirtėjo sietyno karuliai. Bernas susyk kad pasileis kvatotis, net langai tirtėjo.
ištirtė́ti. praleisti (laiką) tirtant.
nutirtė́ti. tirtant nugarsėti: Visa žemė tartum krūptelėjo iš džiaugsmo, lengvučiu drebuliu nutirtėjo nuo ežios [pradėjus arti].
pratirtė́ti. praleisti (laiką) tirtant.
sutirtė́ti.

1. sudrebėti, suvirpėti: Dvi didelės ašaros nuriedėjo Karusiotės skruostais, sutirtėjo apatinė jos lūpa. | sudrebėti dėl išorinių jėgų veikimo: Sutirtė́jo sienos, grindos sudrebėjo.

2. skambtelėti: Prie durų sutirtėjo skambutis.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'istirteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv