x
ištekin|ti, ištekina, ištekino
1. padaryti, kad išbėgtų, ištekėtų: Ištekinti sulą.
2. tekinant padaryti: Ištekinti rato stebulę.
3. tekinant išgaląsti: Ištekinti kirvį.
4. išleisti už vyro: Jis dukterį jau ištekino. ištekinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.