"Ištažis" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuodėmę, kaltę, nusikaltimą arba bausmę už nuodėmę. Vartotas daugiausia religiniame ar etiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. "Jis atgailavo už savo ištažius." (už nuodėmes)
2. "Senovėje žmonės galvojo, kad ligos yra Dievo ištažis." (bausmė už nuodėmes)
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.