ištautėjimas

Ištautėjimas – tai asmens ar grupės prisitaikymas prie kitos tautos kultūros, dažnai prarandant savo etninį tapatumą. Tai giliau nei paprastas asimiliacijos procesas.

Pagrindinės reikšmės:
- Tautinės savimonės nykimas.
- Kalbos, tradicijų, papročių pakeitimas kitos tautos kultūra.
- Istoriškai dažnai vyko per priverstinę asimiliaciją.

Pavyzdžiai:
1. Istoriniai:
- Lietuvos bajorai, perėję į lenkišką kultūrą ir kalbą po Liublino unijos (1569 m.).
- Prūsų gentys, vėliau visiškai susiliejusios su vokiečiais.

2. Šiuolaikiniai:
- Emigrantų vaikai, augę užsienyje, netenka ryšio su protėvių kalba ir tradicijomis.
- Mažumų atstovai dideliuose miestuose, perimantys dominuojančios daugumos kultūrą.

Svarbu: Ištautėjimas gali būti tiek priverstinis (politinė asimiliacija), tiek natūralus (globalizacijos sąlygomis).

Įrašas
Paaiškinimas	Ištautėjimas – tai asmens ar grupės prisitaikymas prie kitos tautos kultūros, dažnai prarandant savo etninį tapatumą. Tai giliau nei paprastas asimiliacijos procesas. Pagrindinės reikšmės: - Tautinės savimonės nykimas. - Kalbos, tradicijų, papročių pakeitimas kitos tautos kultūra. - Istoriškai dažnai vyko per priverstinę asimiliaciją. Pavyzdžiai: 1. Istoriniai: - Lietuvos bajorai, perėję į lenkišką kultūrą ir kalbą po Liublino unijos (1569 m.). - Prūsų gentys, vėliau visiškai susiliejusios su vokiečiais. 2. Šiuolaikiniai: - Emigrantų vaikai, augę užsienyje, netenka ryšio su protėvių kalba ir tradicijomis. - Mažumų atstovai dideliuose miestuose, perimantys dominuojančios daugumos kultūrą. Svarbu: Ištautėjimas gali būti tiek priverstinis (politinė asimiliacija), tiek natūralus (globalizacijos sąlygomis).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.