ištarlė̃.
1. iš įpratimo sakomas koks įterptinis žodelis, pvz, „tigi“.
2. tarmė; . ištarmė 1: Tie visi perstatymai nusidavė daugiausiai į kalbas, arba ištarles, vieno kampo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.