iššvepluoti

šveplúoti, -úoja, -ãvo.

1. kalbant neištarti kai kurių garsų (ppr. č, dž, š, ž): Mergelė ta šveplúo [ja],
t. y. neištar aiškiai. Kap jau jy kalbėt [ų] tep, ale abi (kad) nor jy nešveplúot [ų]. Jau kavalierius, o da tebešveplúoja. I šneka kaip žmogus, biškį šveplúodamas. Tai jau vis tiesa, – šveplúodams ištarė Bužas. | To gudė nemoka [gerai lietuviškai] – šveplúoja šveplúoja!

2. neaiškiai šnekėti, plepėti: Marti įsikaušus sėdžia, šveplúoja. Taip lietuvninkui lietuvninks atrašą siųsdams ir lietuviškai šveplúodams Lietuvą gyrė.
iššveplúoti. švepluojant pasakyti, ištarti: Nei žodžio neiššvepluoja.
pašveplúoti. kiek švepluoti: Pašveplúoja vaikas, galì ne tep suprast.
prašveplúoti. pradėti švepluojant kalbėti.
sušveplúoti. švepluojant pasakyti, ištarti: Tuojau, ponuli, tuojau… – vėl sušveplavo senutė ir ėmė plušėti prie židinio.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'issvepluoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x