švam̃pti, -ia, -ė
1. rūkyti čiulpiant, papsint pypkę, papirosą: Seniokas švam̃pia pypkę. Baisus rūkočius: švam̃pia ir švam̃pia per dienų dienas. Švampì ir švampì savo smarvę kiaurą dieną. Kartais ateidavo Rutkus, atsisėsdavo ant galo suolo, švampdavo suktinę ir tylėdavo.
2. neaiškiai, švokščiant kalbėti: Kokia čia švamplė švam̃pia [per radiją] ? pašnibždomis kalbėti, švapsėti (maldas): Sena davatka poterius švam̃pia.
3. kalbėti, taukšti, plepėti neišmanant: Švampì, nors tu to visai nė matei, nė girdėjai. Nežino, ką švam̃pt. Na tik nešvam̃pk niekus.
iššvam̃pti, -ia, ìššvampė. išpasakoti, išplepėti: Ar ne ledokėlis žmogus: viską, ką tik žinojo, ìššvampė kaimui.
pasišvam̃pti, -ia, pasìšvampė pasikuždėti: Pasìšvampė į ausį ir išėjo.
prisišvam̃pti, -ia, prisìšvampė
1. prisigerti, prisipampti: Jeigu nebe brigadininkas, tai, manai, gali prisišvampęs kaip kiaulė voliotis.
2. prisirūkyti: Jis tik retkarčiais pirštu pagrasindavo prisišvampusiam rūkoriui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.