išsvaitėti

sváitėti, -ėja (-i. -a), -ėjo.

1. kliedėti, klejoti. Ligonis karščiūse sváitėti metas. Svaitėti karščio ligoje. Susirgo plaučių uždegimu – visai bloga, sváitė [ja]. Visą vakarą rėkė, dejavo, o naktį miegodama sváitėjo. Vargu ans begys – jau sváitė [ja]. Ką tu čia pasakoji, bene sváiti?! A sváiti! Ko čia plepi, ko čia svajoji! Susirgau karščiais, suvisu blogas buvau ir ėmiau svaitėti: teip man vis rodos, gyvatės ir gyvatės apie mane lando. Svaitėjančius [v] olungės lizdu smilkė.

2. niekus kalbėti, paistyti, sapalioti, svaičioti: Ko tu sváiti niekus? Kitas nemiegodamas sváiti, niekus kad kalba. Ko čia sváitėji, jug jau nebmaža esi! Ką tu čia pasakoji? Bene sváiti! Ką čia sváitėji, a tau galvo [je] nebgerai! Ne niekas baido, ne nieko – ko čia sváitėji! Sváitėk! Eis ana tau už tokio senio!

3. svajoti, fantazuoti: Dar tebesi vaikas, o jau sváitėji apei žanatvę. Pasirodė, mano tik svaitėta.

4. alpėti, svaigti.

5. būti apkvaišusiam, ne viso proto, kvailioti: Yr sváitėjęs, akėse anam rodės. Ką darai?! Bene ėmei sváitėti! Nesvaitėk! Kam tau reikalingas tas daiktas – nepirk!

6. bastytis, klaidžioti: Po laukus sváitėjau, kol savo žąsis atradau.
išsváitėti.

1. prakliedėti, praklejoti: Par visą naktį ans išsváitėjo.

2. kurį laiką tuščiai svajoti, fantazuoti.
pasváitėti

1. pasvaičioti 1: Pasvaitėjau nei šį nei tą.

2. pakvailti, pakvaišti: Ar pasváitėjai, ar iš galvos išsikraustei?!
prisváitėti. prikalbėti niekų, pripaistyti: Atejo ir prisváitėjo visokių nėkų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sváitėti, </b>-ėja (-i. -a), -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">kliedėti, klejoti</span>. Ligonis karščiūse sváitėti metas. Svaitėti karščio ligoje. Susirgo plaučių uždegimu – visai bloga, sváitė [ja]. Visą vakarą rėkė, dejavo, o naktį miegodama sváitėjo. Vargu ans begys – jau sváitė [ja]. Ką tu čia pasakoji, bene sváiti?! A sváiti! Ko čia plepi, ko čia svajoji! Susirgau karščiais, suvisu blogas buvau ir ėmiau svaitėti: teip man vis rodos, gyvatės ir gyvatės apie mane lando. Svaitėjančius [v] olungės lizdu smilkė. <br/>2. <span class="explanation">niekus kalbėti, paistyti, sapalioti, svaičioti: </span> Ko tu sváiti niekus? Kitas nemiegodamas sváiti, niekus kad kalba. Ko čia sváitėji, jug jau nebmaža esi! Ką tu čia pasakoji? Bene sváiti! Ką čia sváitėji, a tau galvo [je] nebgerai! Ne niekas baido, ne nieko – ko čia sváitėji! Sváitėk! Eis ana tau už tokio senio! <br/>3. <span class="explanation">svajoti, fantazuoti: </span> Dar tebesi vaikas, o jau sváitėji apei žanatvę. Pasirodė, mano tik svaitėta. <br/>4. <span class="explanation">alpėti, svaigti. </span> <br/>5. <span class="explanation">būti apkvaišusiam</span>, <span class="explanation">ne viso proto, kvailioti: </span> Yr sváitėjęs, akėse anam rodės. Ką darai?! Bene ėmei sváitėti! Nesvaitėk! Kam tau reikalingas tas daiktas – nepirk! <br/>6. <span class="explanation">bastytis, klaidžioti: </span> Po laukus sváitėjau, kol savo žąsis atradau. <br/><b>išsváitėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prakliedėti, praklejoti: </span> Par visą naktį ans išsváitėjo. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką tuščiai svajoti, fantazuoti. </span> <br/><b>pasváitėti</b><br/>1. pasvaičioti 1: Pasvaitėjau nei šį nei tą. <br/>2. <span class="explanation">pakvailti, pakvaišti: </span> Ar pasváitėjai, ar iš galvos išsikraustei?! <br/><b>prisváitėti</b>. <span class="explanation">prikalbėti niekų, pripaistyti: </span> Atejo ir prisváitėjo visokių nėkų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.