iššvagždėti

.
švagždė́ti, švãgžda, -ė́jo

1. šnibždėti, kuždėti: Bernas mergai an ausies švagžda. Tos moterys šnekasi, kuždasi, švãgžda. Ką tu čia švagždì į ausį?. Aplinkui pradėjo švagždėtis, kad tai Kapsukas šneka. Tik švãgždasi sau tyliai, kad kiti negirdėtų. Paklausyk, apie ką jie švãgždasi. Ką judvi ten švãgždatės?

2. išduoti kimų, duslų garsą, švarkšti, švokšti: Kad liežuvėlis nukritęs, gerklė švãgžda, t. y. neiškalba žodį. Užkimęs balsas švãgžda. Tylus, švagždantis jos. balsas, rodos, iš pačios amžių glūdumos. Švagždė́damas gieda ans. Užkimęs: jau neiškalba, tik švãgžda. Nustatyti lytį taip pat galima ir iš balso: antys krykia, o gaigalai švagžda. Švagžda kap gaigalas. Įskilęs dalgis švãgžda pjaunant. Griežia švagždančia, išplerpinta armonika. Šit užkimęs stoties laikrodis švagžda aiškiai penkis.
švagždančiaĩ. Ręža krūtinelę plaunant vaiką, švagždančiaĩ berėka – jau gavo pryširdį. Įlūžęs dalgis skamba švagždančiai.

3. kalbėti, sakyti neaiškiai tariant, švebeldžiuojant: Ta senutė švagždė́jo kažką nesuprantamai.

4. plepėti: Jie sėdžia ir švãgžda apie tą viską.

5. šnarėti, šlamėti, šiugždėti: Švãgžda pageltę lapai. Švagžda gluosniai žali. Švagžda lankstomas popierius.
iššvagždė́ti, ìššvagžda, -ė́jo

1. švagždančiu balsu pasakyti: Ji pravėrė lūpas ir liūdnai kinkuodama galvą iššvagždėjo. Tiek beìššvagžda – su anuo nebsusikalbėsi.

2. įstengti švagždančiu balsu kalbėti: Ko švagždi neiššvagždė́damas!? Vos vos beìššvagždu.

3. praleisti kurį laiką šnibždantis, kuždantis.

4. išeiti švagždančiam, šiugždančiam, šlamančiam. .
pašvagždė́ti, pàšvagžda, -ė́jo. pašnibždomis pasakyti, pakuždėti: Jis Onai kažin ką į ausį pašvagždė́t norėjo, ale ta pabėgo. Anas tę pašvagždė́j [o] ką. Pakuždom pasišvagždė́jo, kad aš negirdėčia.
prašvagždė́ti, pràšvagžda, -ė́jo

1. pratarti šnibždant, kuždant: Pirkėjas apsidairė ir prašvagždėjo: – O kas kaltas, pon? Vyriausybė!

2. užkimti: Prašvagždėjo balsas.
sušvagždė́ti, sùšvagžda, -ė́jo

1. sušnibždėti, sukuždėti: Veda, veda, – sušvagždėjo vienas kitam mano draugai.

2. ištarti kimiu, švagždančiu balsu: Nieko neatsimenu, – sušvagždėjo senė, nepatenkinta kratydama galvą. Taip, – sušvagždėjau lyg gaigalas.

3. sušnarėti: Sušvagžda vėjas, pabyra, pažyra auksiniai lietūs.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>švagždė́ti, </b>švãgžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">šnibždėti, kuždėti: </span> Bernas mergai an ausies švagžda. Tos moterys šnekasi, kuždasi, švãgžda. Ką tu čia švagždì į ausį?. Aplinkui pradėjo švagždėtis, kad tai Kapsukas šneka. Tik švãgždasi sau tyliai, kad kiti negirdėtų. Paklausyk, apie ką jie švãgždasi. Ką judvi ten švãgždatės? <br/>2. <span class="explanation">išduoti kimų, duslų garsą, švarkšti, švokšti: </span> Kad liežuvėlis nukritęs, gerklė švãgžda, t. y. neiškalba žodį. Užkimęs balsas švãgžda. Tylus, švagždantis jos. balsas, rodos, iš pačios amžių glūdumos. Švagždė́damas gieda ans. Užkimęs: jau neiškalba, tik švãgžda. Nustatyti lytį taip pat galima ir iš balso: antys krykia, o gaigalai švagžda. Švagžda kap gaigalas. Įskilęs dalgis švãgžda pjaunant. Griežia švagždančia, išplerpinta armonika. Šit užkimęs stoties laikrodis švagžda aiškiai penkis. <br/><b>švagždančiaĩ</b>. Ręža krūtinelę plaunant vaiką, švagždančiaĩ berėka – jau gavo pryširdį. Įlūžęs dalgis skamba švagždančiai. <br/>3. <span class="explanation">kalbėti, sakyti neaiškiai tariant, švebeldžiuojant: </span> Ta senutė švagždė́jo kažką nesuprantamai. <br/>4. <span class="explanation">plepėti: </span> Jie sėdžia ir švãgžda apie tą viską. <br/>5. <span class="explanation">šnarėti, šlamėti, šiugždėti: </span> Švãgžda pageltę lapai. Švagžda gluosniai žali. Švagžda lankstomas popierius. <br/><b>iššvagždė́ti, </b>ìššvagžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">švagždančiu balsu pasakyti: </span> Ji pravėrė lūpas ir liūdnai kinkuodama galvą iššvagždėjo. Tiek beìššvagžda – su anuo nebsusikalbėsi. <br/>2. <span class="explanation">įstengti švagždančiu balsu kalbėti: </span> Ko švagždi neiššvagždė́damas!? Vos vos beìššvagždu. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką šnibždantis, kuždantis. </span> <br/>4. <span class="explanation">išeiti švagždančiam, šiugždančiam, šlamančiam. </span>. <br/><b>pašvagždė́ti, </b>pàšvagžda, -ė́jo. <span class="explanation">pašnibždomis pasakyti, pakuždėti: </span> Jis Onai kažin ką į ausį pašvagždė́t norėjo, ale ta pabėgo. Anas tę pašvagždė́j [o] ką. Pakuždom pasišvagždė́jo, kad aš negirdėčia. <br/><b>prašvagždė́ti, </b>pràšvagžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pratarti šnibždant, kuždant: </span> Pirkėjas apsidairė ir prašvagždėjo: – O kas kaltas, pon? Vyriausybė! <br/>2. <span class="explanation">užkimti: </span> Prašvagždėjo balsas. <br/><b>sušvagždė́ti, </b>sùšvagžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sušnibždėti, sukuždėti: </span> Veda, veda, – sušvagždėjo vienas kitam mano draugai. <br/>2. <span class="explanation">ištarti kimiu, švagždančiu balsu: </span> Nieko neatsimenu, – sušvagždėjo senė, nepatenkinta kratydama galvą. Taip, – sušvagždėjau lyg gaigalas. <br/>3. <span class="explanation">sušnarėti: </span> Sušvagžda vėjas, pabyra, pažyra auksiniai lietūs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.