išstabarėti

stabarė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. augti į stabarus, virsti stabaru, kietėti, medėti: Peraugusi žolė stabarė́ja. Poetas mėgdavo sakyti, kad jam jaunystė jau praėjo, kad jis jau stabarėja.

2. darytis nekintamam, nekaitomam: Senosios žodžių formos stabarė́ja. Sudėtinį pažyminį sudaro tokie būdvardžio su kitais žodžiais junginiai, kurie yra linkę stabarėti.
apstabarė́ti. pasidaryti nekintamam, nekaitomam: Pusdalyvio formos tarmėje palyginti negausios. Be to, jos gerokai apstabarėjusios. Apstabarėję žodžių junginiai eiti kelią, keliauti kelią.
išstabarė́ti. išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Žolė išstabarė́jo – reikė anksčiau pjaut.
sustabarė́ti.

1. išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Kai žolė sustabarė́ja, gyvuliai teip nebeėda. pasidaryti nelanksčiam, sustirusiam: Jo rankos pamėldavo, pirštai sustabarėdavo.

2. pasidaryti sustingusiam, nebeprogresuoti: Literatūra sustabarėtų, jei liktų kurčia savo meto idėjoms. Sustabarėjusios dorovės normos.

3. pasidaryti nekintamam, nebekaitomam: Kai kurie iš šių pasakymų taip pat yra artimi sustabarėjusiems junginiams. Senosios [žodžių lytys] yra daugiau sustabarėjusios. Sustabarė́jęs linksnis.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stabarė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">augti į stabarus, virsti stabaru, kietėti, medėti: </span> Peraugusi žolė stabarė́ja. Poetas mėgdavo sakyti, kad jam jaunystė jau praėjo, kad jis jau stabarėja. <br/>2. <span class="explanation">darytis nekintamam, nekaitomam: </span> Senosios žodžių formos stabarė́ja. Sudėtinį pažyminį sudaro tokie būdvardžio su kitais žodžiais junginiai, kurie yra linkę stabarėti. <br/><b>apstabarė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti nekintamam, nekaitomam: </span> Pusdalyvio formos tarmėje palyginti negausios. Be to, jos gerokai apstabarėjusios. Apstabarėję žodžių junginiai <span class="explanation">eiti kelią, keliauti kelią</span>. <br/><b>išstabarė́ti</b>. <span class="explanation">išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: </span> </span> Žolė išstabarė́jo – reikė anksčiau pjaut. <br/><b>sustabarė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: </span> </span> Kai žolė sustabarė́ja, gyvuliai teip nebeėda. <span class="explanation">pasidaryti nelanksčiam, sustirusiam: </span> Jo rankos pamėldavo, pirštai sustabarėdavo. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti sustingusiam, nebeprogresuoti: </span> Literatūra sustabarėtų, jei liktų kurčia savo meto idėjoms. Sustabarėjusios dorovės normos. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti nekintamam, nebekaitomam: </span> Kai kurie iš šių pasakymų taip pat yra artimi sustabarėjusiems junginiams. Senosios [žodžių lytys] yra daugiau sustabarėjusios. Sustabarė́jęs linksnis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.