išsriūbčioti

sriū́bčioti, -ioja, -iojo. sriūbčióti, -iója, -iójo.

1. iš lėto sriūbsniais gerti, srėbti: Ačiū tau, širdele, ačiū, mano mažytėle, už tavo rūpesčius, – kalbėjo ligonė, paėmus stiklinę ir sriūbčiodama žolinės. Tėvas garsiai sriūbčiojo arbatą. Po mažai sriū́bčiokit, i nebus karšta. Ko sriū́bčioji kaip boba – gerk iš karto! Ko čia teip smagiai sriū́bčioji? Jei tu srebi – srėbk: ko sriū́bčioji kaip nenorėdamas! Po biskį sriū́bčioja, turbūt nenori gerti. Tokios kartybės iš karto neišgersi, po biškelį reik sriū́bčioti. Ką čia dabar sriū́bčioji kaip veršis kiaurdantis – gerk žmoniškai!

2. šniurkščioti verkiant, gaikščioti: Ji pradėjo, sriūbčiodama nuo verksmo, pasakoti.
išsriū́bčioti. sriūbsniais išgerti, išvalgyti: Nu ryto lig vakaro metylių dvi skleinyčias išsriū́bčiojau.
pasriū́bčioti. sriūbsniais pagerti: Veršelis pasriū́bčiojo iš klano.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sriū́bčioti, </b>-ioja, -iojo. sriūbčióti, -iója, -iójo. <br/>1. <span class="explanation">iš lėto sriūbsniais gerti, srėbti: </span> Ačiū tau, širdele, ačiū, mano mažytėle, už tavo rūpesčius, – kalbėjo ligonė, paėmus stiklinę ir sriūbčiodama žolinės. Tėvas garsiai sriūbčiojo arbatą. Po mažai sriū́bčiokit, i nebus karšta. Ko sriū́bčioji kaip boba – gerk iš karto! Ko čia teip smagiai sriū́bčioji? Jei tu srebi – srėbk: ko sriū́bčioji kaip nenorėdamas! Po biskį sriū́bčioja, turbūt nenori gerti. Tokios kartybės iš karto neišgersi, po biškelį reik sriū́bčioti. Ką čia dabar sriū́bčioji kaip veršis kiaurdantis – gerk žmoniškai! <br/>2. <span class="explanation">šniurkščioti verkiant, gaikščioti: </span> Ji pradėjo, sriūbčiodama nuo verksmo, pasakoti. <br/><b>išsriū́bčioti</b>. <span class="explanation">sriūbsniais išgerti, išvalgyti: </span> Nu ryto lig vakaro metylių dvi skleinyčias išsriū́bčiojau. <br/><b>pasriū́bčioti</b>. <span class="explanation">sriūbsniais pagerti: </span> Veršelis pasriū́bčiojo iš klano.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.