.
spỹloti, -oja, -ojo (spīlen).
1. mauti, tempti kailį ant spylos: Tų kailių visa kupeta, vakar lig pat pietų spỹlojau ir spỹlojau.
2. bausti prikalant prie kryžiaus ar medžio, kryžiuoti: Vienus [prūsus] arkliais draskė, kitus gyvus į medžius spylojo.
3. persekioti, kankinti: Geidimas juos. kibina, skaugė spylo [ja],
nežinosi patys, kaip dengtiesi, it springiniai vilkai avies kailyje.
óžį spỹloti vemti: Tik susyk išgirstu, kaip tas bjaurybė pradeda ožį spyloti.
įspỹloti.
1. užmauti, užtempti kailį ant spylos: Įspylok avių kailius ant spylų.
2. apsivilkti ankštą drabužį: Sermėga maža, todėl ir eini įsispỹlojęs.
3. apvilkti tramdomaisiais marškiniais: Kadangi jis lyg iš ūmo išėjęs siaubė, tapė jis įspylotas.
išspỹloti.
1. užmauti, užtempti kailį ant spylos: Pryš tą dievystę stovėjo ožio kailis, išspylotas an stiebu.
2. nubausti prikalant prie kryžiaus ar medžio, nukryžiuoti: Kamendotas, nujautęs jų širtą, nutvėrė pasalu Montę, kurį, išspylojęs į medį, ragotine parvėrė. Vieną kryžoką, į skersį išspylojusys, sukapojo.
užspỹloti. užmauti, užtempti kailį ant spylos: Kas tu par vyras, ka nė to kailuko nemoki užspỹloti?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.