išspurdėti

spurdė́ti, spùrda, -ė́jo.

1. daužytis sugautam, blaškytis, stengiantis ištrūkti, išsprukti: Sugautas paukštis spùrda, nori ištrūkti. Iškėlė bučių – dvi lydekaitės bespurdančios. Žuvis terbėj tebespùrda. Kraitelėj nė nespurdėdamos tyliai gulėjo dvi surištos vištos. Žąsis labai spurdė́jo, bet raiščio nenutraukė. Rykliui spurdant, visas laivas virpa. Kas tau terp rankų (rankose) spùrda? Gal kokį žvirblį turi? Visą laiką jis nebuvo ramus – spurdė́jo ir spurdė́jo. Ko čia spùrdi kai ešeriokas! Spùrda kaip paukštelis, į kilpas pakliuvęs. Spùrda kaip paršas maiše. smarkiai plakti, tvaksėti: O širdis – ji kaip paukštė spurda, rodos, ims, su daina nuplasnos. Visų akys žibėjo ir širdys spurdėjo. Širdis jam spurdėjo lygu pagautas paukštelis.

2. judėti, krutėti: Visa gyvoji gamta spùrda, kruta. Su spurdančiu po širdimi kūdikiu išvažiavau gyventi į Kauną. Nespurdė́k, durniau, ausį nukirpsiu! Karvė ar nedaug spurdė́jo (nerimavo), kai jaučioką išvarėm? judinti, virbinti, mosikuoti kuo: Uodas kojytėmis spùrda. Spurdė́ti sparnais. virpėti.

3. smarkiai triūsti, brūzti: Liudo kaimynai, taip pat prižadinti negailestingo skambalo, jau spurdėjo kiekvienas prie savo lovos. Jos spùrda (darbuojasi rankomis ir kojomis) verpdamos.

4. plasnojant bėgti, skristi.

5. greitai eiti, skubėti.

6. reikšti nepasitenkinimą, priešintis, spyriotis: Mano reikalas sėdėti namie ir nespurdėti. Žmonės ėmė spurdė́t ir bliūdus numėto nuo stalo.
išspurdė́ti

1. kurį laiką spurdėti, blaškytis, stengiantis ištrūkti: Visą kelią višta išspurdė́jo maiše.

2. spurdant ištrūkti: Kad ir kaip laikiau [šunį],
ale vis tiek išspurdė́jo. Iš po valties sėdynės išspurdėjo karšė.

3. greitai išsijudinti, išeiti, išlipti: Greitai išspurdėjo į kiemą. Krutu krutais iš mašinos išspurdė́jo.

4. priešinantis laimėti, gauti, pasiekti: Ką tas bedalis, gyvio užėstas, išspurdės!
nuspurdė́ti.

1. spurdant, krutant nupulti: Saugok, kad vaikas nuo lovos nenuspurdė́tų.

2. plasnojant nulėkti: Vištos nuspurdėjo šalin.

3. greitai nubėgti: Ji pašoksta ir kuone tekina per kluoną nuspurda į pirkią.

4. spurdant gauti galą: Žvirblis davėsi į stiklą ir nuspurdė́jo.
paspurdė́ti.

1. kiek pasidaužyti, pasiblaškyti, stengiantis ištrūkti: Bejėgė menkė tinklo reizginiuos ir tai paspurda. Ožys paspurdėjo, o rieznykai devyni pagaut nebegalėjo.

2. pavasnoti, pamosuoti (sparnais).

3. plasnojant pakilti, palėkti, nuplazdėti. . pajudėti (iš namų), pavažiuoti kur: Gyvolį turi – ne kur paspurdė́si.

4. kiek priešintis, paprieštarauti: Vis dėlto jis paspurdėjęs nusileis. Kur tu, oželi, paspurdėsi prieš senų jaučių galybę.
suspurdė́ti.

1. imti spurdėti stengiantis ištrūkti: Tinkle žuvis suspurdė́jo, ir tiek jos temačiau. Važiuojant par tiltą, ta avis suspurdėjo ir drinkt Lėvenin. smarkiai suplakti, sutvaksėti: Abiejų kaimynų širdys nusigando, suspurdėjo it pagauti žvirbleliai. Apmirė širdis, nustojo plakus, o paskui taip suspurdėjo, kad, atrodė, iškris žemėn. Suspurdė́jo širdis, kaip galvon mušė – ir nepakalbu [išsigandusi].

2. sujudėti, sukrutėti: Vaikas teip suspùrda, net numeta viską nuo savęs. Jurgis suspurdėjo po apklotais kaip katinas maiše. Pranukas staiga suspurdėjo visu kūnu. Širdyje suspurdėjo mažutė viltis. Ir musia prieš smertį suspùrda.

3. suplazdenti, suplasnoti: Retkarčiais alksnių krūmuose suspurda paukščiukas, sučyruoja ir vėl nurimsta.

4. subruzti: Seniukas suspurdėjo svečių vaišinti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>spurdė́ti, </b>spùrda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">daužytis sugautam, blaškytis, stengiantis ištrūkti, išsprukti: </span> Sugautas paukštis spùrda, nori ištrūkti. Iškėlė bučių – dvi lydekaitės bespurdančios. Žuvis terbėj tebespùrda. Kraitelėj nė nespurdėdamos tyliai gulėjo dvi surištos vištos. Žąsis labai spurdė́jo, bet raiščio nenutraukė. Rykliui spurdant, visas laivas virpa. Kas tau terp rankų <span class="explanation"> (rankose) </span> spùrda? Gal kokį žvirblį turi? Visą laiką jis nebuvo ramus – spurdė́jo ir spurdė́jo. Ko čia spùrdi kai ešeriokas! Spùrda kaip paukštelis, į kilpas pakliuvęs. Spùrda kaip paršas maiše. <span class="explanation">smarkiai plakti, tvaksėti: </span> O širdis – ji kaip paukštė spurda, rodos, ims, su daina nuplasnos. Visų akys žibėjo ir širdys spurdėjo. Širdis jam spurdėjo lygu pagautas paukštelis. <br/>2. <span class="explanation">judėti, krutėti: </span> Visa gyvoji gamta spùrda, kruta. Su spurdančiu po širdimi kūdikiu išvažiavau gyventi į Kauną. Nespurdė́k, durniau, ausį nukirpsiu! Karvė ar nedaug spurdė́jo <span class="explanation"> (nerimavo), </span> kai jaučioką išvarėm? <span class="explanation">judinti, virbinti, mosikuoti kuo: </span> Uodas kojytėmis spùrda. Spurdė́ti sparnais. <span class="explanation">virpėti</span>. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai triūsti, brūzti: </span> Liudo kaimynai, taip pat prižadinti negailestingo skambalo, jau spurdėjo kiekvienas prie savo lovos. Jos spùrda <span class="explanation"> (darbuojasi rankomis ir kojomis) </span> verpdamos. <br/>4. <span class="explanation">plasnojant bėgti, skristi. </span> <br/>5. <span class="explanation">greitai eiti, skubėti. </span> <br/>6. <span class="explanation">reikšti nepasitenkinimą, priešintis, spyriotis: </span> Mano reikalas sėdėti namie ir nespurdėti. Žmonės ėmė spurdė́t ir bliūdus numėto nuo stalo. <br/><b>išspurdė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką spurdėti, blaškytis, stengiantis ištrūkti: </span> Visą kelią višta išspurdė́jo maiše. <br/>2. <span class="explanation">spurdant ištrūkti: </span> Kad ir kaip laikiau [šunį], ale vis tiek išspurdė́jo. Iš po valties sėdynės išspurdėjo karšė. <br/>3. <span class="explanation">greitai išsijudinti, išeiti, išlipti: </span> Greitai išspurdėjo į kiemą. Krutu krutais iš mašinos išspurdė́jo. <br/>4. <span class="explanation">priešinantis laimėti, gauti, pasiekti: </span> Ką tas bedalis, gyvio užėstas, išspurdės! <br/><b>nuspurdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">spurdant, krutant nupulti: </span> Saugok, kad vaikas nuo lovos nenuspurdė́tų. <br/>2. <span class="explanation">plasnojant nulėkti: </span> Vištos nuspurdėjo šalin. <br/>3. <span class="explanation">greitai nubėgti: </span> Ji pašoksta ir kuone tekina per kluoną nuspurda į pirkią. <br/>4. <span class="explanation">spurdant gauti galą: </span> Žvirblis davėsi į stiklą ir nuspurdė́jo. <br/><b>paspurdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pasidaužyti, pasiblaškyti, stengiantis ištrūkti: </span> Bejėgė menkė tinklo reizginiuos ir tai paspurda. Ožys paspurdėjo, o rieznykai devyni pagaut nebegalėjo. <br/>2. <span class="explanation">pavasnoti, pamosuoti (sparnais). </span> <br/>3. <span class="explanation">plasnojant pakilti, palėkti, nuplazdėti. </span>. <span class="explanation">pajudėti (iš namų), pavažiuoti kur: </span> Gyvolį turi – ne kur paspurdė́si. <br/>4. <span class="explanation">kiek priešintis, paprieštarauti: </span> Vis dėlto jis paspurdėjęs nusileis. Kur tu, oželi, paspurdėsi prieš senų jaučių galybę. <br/><b>suspurdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti spurdėti stengiantis ištrūkti: </span> Tinkle žuvis suspurdė́jo, ir tiek jos temačiau. Važiuojant par tiltą, ta avis suspurdėjo ir drinkt Lėvenin. <span class="explanation">smarkiai suplakti, sutvaksėti: </span> Abiejų kaimynų širdys nusigando, suspurdėjo it pagauti žvirbleliai. Apmirė širdis, nustojo plakus, o paskui taip suspurdėjo, kad, atrodė, iškris žemėn. Suspurdė́jo širdis, kaip galvon mušė – ir nepakalbu [išsigandusi]. <br/>2. <span class="explanation">sujudėti, sukrutėti: </span> Vaikas teip suspùrda, net numeta viską nuo savęs. Jurgis suspurdėjo po apklotais kaip katinas maiše. Pranukas staiga suspurdėjo visu kūnu. Širdyje suspurdėjo mažutė viltis. Ir musia prieš smertį suspùrda. <br/>3. <span class="explanation">suplazdenti, suplasnoti: </span> Retkarčiais alksnių krūmuose suspurda paukščiukas, sučyruoja ir vėl nurimsta. <br/>4. <span class="explanation">subruzti: </span> Seniukas suspurdėjo svečių vaišinti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.