išspėlioti

spėlióti, -iója, -iójo. spė́lioti, -ioja, -iojo.

1. spėti 1: Norėdamas atspėti, kas jį mini, ima spėlioti. Spėliója kaip šuniui vardą.

2. spėti 3: Jijė spė́lioja, kas taip padarė. Aš lemu mislio [je],
o spė́lioju žodžiūse, kad jis tą padarė. Apie tai galima tik spėlióti. Milda spėliója, kas jos žąsiokus išpjovė. Spė́lio [ja] bobos, kieno tas vaikas.

3. spėti 5: Spėlióti orą. Burtinykas spėliõs, kur yra žiedai. Senovės astrologai spėliojo žmogaus ateitį iš žvaigždžių.

4. įtarinėti.
įspėlióti

1. įspėti 6: Nesakykiat nieko, neįspė́liokiat, tegul nežino. Vyras, teip įspėliojamas, nutilo šūkauti, bet patyliais vis dar keikė. Tie, kurie jus įspėliojo, juk neapsikrėtė, slaugydami ligonį.

2. įtarinėti: Pristavas liepė įspėliojamąją pristatyti.
išspėlióti. spėliojant sužinoti: Ką čia išspė́liosi – ką gali žinoti.
nuspėlióti. nuspėti 1: Nieko tikslaus nenuspėliosi.
paspėlióti. kiek spėlioti: Juodu nuoširdžiai pasikalbėjo, daug ką prisiminė, kai ką paspėliojo. Apie šviesą paspėliojome paspėliojome ir nusprendėme, kad tai dega laužas.
pérspėlioti. perspėti: Ne vienas mane perspėliojo, kaip aš galiu drauge su tokiu nuskurdėliu keliauti. Perspėliojo, teisybė, mane ponia ir šeimininkė, kad neišsitikėčiau nė kokiu vaikiu.
prispėlióti. daug spėlioti: Šeimininkas, nebesulaukęs savo kampininko, visaip prispėliojęs. Smuklininkas pastebėjo skrybėlę, dėl kurios jau buvo nemažai prisispėliojęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>spėlióti, </b>-iója, -iójo. spė́lioti, -ioja, -iojo. <br/>1. spėti 1: Norėdamas atspėti, kas jį mini, ima spėlioti. Spėliója kaip šuniui vardą. <br/>2. spėti 3: Jijė spė́lioja, kas taip padarė. Aš lemu mislio [je], o spė́lioju žodžiūse, kad jis tą padarė. Apie tai galima tik spėlióti. Milda spėliója, kas jos žąsiokus išpjovė. Spė́lio [ja] bobos, kieno tas vaikas. <br/>3. spėti 5: Spėlióti orą. Burtinykas spėliõs, kur yra žiedai. Senovės astrologai spėliojo žmogaus ateitį iš žvaigždžių. <br/>4. <span class="explanation">įtarinėti. </span> <br/><b>įspėlióti</b><br/>1. įspėti 6: Nesakykiat nieko, neįspė́liokiat, tegul nežino. Vyras, teip įspėliojamas, nutilo šūkauti, bet patyliais vis dar keikė. Tie, kurie jus įspėliojo, juk neapsikrėtė, slaugydami ligonį. <br/>2. <span class="explanation">įtarinėti: </span> Pristavas liepė įspėliojamąją pristatyti. <br/><b>išspėlióti</b>. <span class="explanation">spėliojant sužinoti: </span> Ką čia išspė́liosi – ką gali žinoti. <br/><b>nuspėlióti</b>. nuspėti 1: Nieko tikslaus nenuspėliosi. <br/><b>paspėlióti</b>. <span class="explanation">kiek spėlioti: </span> Juodu nuoširdžiai pasikalbėjo, daug ką prisiminė, kai ką paspėliojo. Apie šviesą paspėliojome paspėliojome ir nusprendėme, kad tai dega laužas. <br/><b>pérspėlioti</b>. perspėti: Ne vienas mane perspėliojo, kaip aš galiu drauge su tokiu nuskurdėliu keliauti. Perspėliojo, teisybė, mane ponia ir šeimininkė, kad neišsitikėčiau nė kokiu vaikiu. <br/><b>prispėlióti</b>. <span class="explanation">daug spėlioti: </span> Šeimininkas, nebesulaukęs savo kampininko, visaip prispėliojęs. Smuklininkas pastebėjo skrybėlę, dėl kurios jau buvo nemažai prisispėliojęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.