šokinė́jimas. šókinėjimas. šõkinėjimas.
1. → šokinėti 1: Šokinėjimas per kliūtis. Žvirblis be šokinėjimo nestovi.
2. → šokinėti 5: Būs nabagei šókinėjimo [apie girtą vyrą].
3. → šokinėti
6. Kas anų par mandrumas, kas šókinėjimas.
4. → šokinėti 13: Kyla klausimas, ar kirčio atitraukimas nėra susijęs su kirčio šokinėjimu nuo žodžio galo į antrąjį ar tolesnius skiemenis. Apie praeityje buvusį kirčio šokinėjimą šiek tiek galima spręsti iš latvių laužtinės priegaidės. Mus stebina nepaprasti autoriaus fantazijos šuoliai, realybės ir fantastikos junginys, nuotaikos šokinėjimai, nepaprastas stiliaus įvairumas.
5. → šokinėti 14: Mergaitės šoka tik pirmąją šokinėjimų pusę („viens“), paskui nušoka šešta pozicija („du“). Mūsų širdies džiaugsmas pasibaigė, mūsų šokinėjimas pavirto į vaitojimą. Kurie džiaugias iki šokinėjimų ir linksminas, kad randa grabą. O kad ateidamas prisiartino namuosna, išgirdo giesmes ir šokinėjimą. Visur linksmybė bei šokinė́jimas!
6. šokiai: Šventės užsibaigdavo šokinėjimu. Mąsto sūnus apie šokinėjimus ir lapavimus. Ji iki šiol yra buvusi būgnytoja prie pagoniškųjų šokinėjimų.
įšokinė́jimas.
1. → įšokinėti
1.
2. šokis.
iššokinė́jimas. → iššokinėti
1.
pasišokinė́jimas. → pašokinėti
1.
péršokinėjimas. → peršokinėti.
užšokinė́jimas. užpuldinėjimas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.