iššniurkšti

šniur̃kšti, -čia, -tė,

1. garsiai pūsti iš nosies gleives, šnypšti (nosį): Ėgi va kur nuejo sniurglio šniur̃kštų! Mėtyk, taškyk gi čia! Tu kai šniurkštì nosį, tai galu lauko girdis. Kas gi teip daro: atsisėdus prie stalo šniurkštì nosį! Čiaudėti, šniurkšti, kosėti, spjauti – tai paprastas visiems dalykas.

2. traukti į save iš nosies bėgančias gleives: Kam tu šniurkštì, t. y. trauki smurglį į save, į nosį – iššnypšk, kad nevarvėtų. Šniur̃kšta nosį i šniur̃kšta. Dvyloji uosto, šniurkščia, žiūrėdama į tvarto degėsius.

3. šniurkščiojant verkti: Šniurkšt šniurkšt i šniur̃kšta į kerčią įlindęs. Važiuodama ant šliūbo nors i nerėkė, ale visu keliu šniur̃kštė. Negąsdinkiat – tuoj pradės šniur̃kšti. Ko šniurkštì kai mažas vaikas!

4. niurnėti: Tai ko dar šniurkštì po panose, pati kalta būdama!

5. smulkiai lyti, dulksnoti: Oras prisruvęs [lietaus],
taip šniur̃kšta. Šitom dienom šniur̃kščia i šniur̃kščia lietus.

6. leisti iš savęs, pliurkšti: Užvalgei pusžalių vėdarų – gali par abudu galu šniur̃kšti (vemti ir viduriuoti) .
apšniur̃kšti, -čia, àpšniurkštė. šniurkščiant nosį, apdrėbti gleivėmis, apšnirpšti. . Ką gi tu čia dabar, vaikel, apsìšniurkštei visą priekį.
atšniur̃kšti, -čia, àtšniurkštė

1. šniurkščiant išpūsti (gleives iš nosies). . Atsišniur̃kšk nosį, ko čia vis šniurkšti!

2. šniurkščiant ateiti.
iššniur̃kšti, -čia, ìššniurkštė. šniurkščiant išpūsti (gleives iš nosies). . Išsišniur̃kšk sau nosį – kurgi vis burbsi ir burbsi atgal. Išsiėmė batistinę nosinę ir išsišniurkštė.
nušniur̃kšti, -čia, nùšniurkštė. nušnypšti nosį, nušnirpšti: [Vaikai] nušniurkštę saujon, toli metė, toli spjaudė. Gerai nusišniur̃kšk nosį, tai ir nekabės varveklis. Nusišniur̃kšk nosį pirma, vaike, tik tada seną mokyk! Senelis, didžiai įnirtęs, nusišniurkštė nosin įsisukusias ašaras. Turiant slanktą, nuejus pirtin nusišniurkšt sauja ir užmest ant krosnies, kad liga sudegtų.
pašniur̃kšti, -čia, pàšniurkštė. kiek šniurkšti.
sušniur̃kšti, -čia, sùšniurkštė. garsiai patraukti (nosimi): Kareiviai sujudo, sukosėjo, sušniurkštė nosimis, kaip ir visada po įtempto tylėjimo.
užšniur̃kšti, -čia, ùžšniurkštė

1. užšnypšti ant ko.

2. patraukti į nosį su garsu (tabako): Klebonas švelniai užsišniurkštė tabokos į abi šnirpšles.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šniur̃kšti, </b>-čia, -tė, <br/>1. <span class="explanation">garsiai pūsti iš nosies gleives, šnypšti (nosį): </span> Ėgi va kur nuejo sniurglio šniur̃kštų! Mėtyk, taškyk gi čia! Tu kai šniurkštì nosį, tai galu lauko girdis. Kas gi teip daro: atsisėdus prie stalo šniurkštì nosį! Čiaudėti, šniurkšti, kosėti, spjauti – tai paprastas visiems dalykas. <br/>2. <span class="explanation">traukti į save iš nosies bėgančias gleives: </span> Kam tu šniurkštì, t. y. trauki smurglį į save, į nosį – iššnypšk, kad nevarvėtų. Šniur̃kšta nosį i šniur̃kšta. Dvyloji uosto, šniurkščia, žiūrėdama į tvarto degėsius. <br/>3. <span class="explanation">šniurkščiojant verkti: </span> Šniurkšt šniurkšt i šniur̃kšta į kerčią įlindęs. Važiuodama ant šliūbo nors i nerėkė, ale visu keliu šniur̃kštė. Negąsdinkiat – tuoj pradės šniur̃kšti. Ko šniurkštì kai mažas vaikas! <br/>4. <span class="explanation">niurnėti: </span> Tai ko dar šniurkštì po panose, pati kalta būdama! <br/>5. <span class="explanation">smulkiai lyti, dulksnoti: </span> Oras prisruvęs [lietaus], taip šniur̃kšta. Šitom dienom šniur̃kščia i šniur̃kščia lietus. <br/>6. <span class="explanation">leisti iš savęs, pliurkšti: </span> Užvalgei pusžalių vėdarų – gali par abudu galu šniur̃kšti <span class="explanation"> (vemti ir viduriuoti) </span>. <br/><b>apšniur̃kšti, </b>-čia, àpšniurkštė. <span class="explanation">šniurkščiant nosį, apdrėbti gleivėmis, apšnirpšti. </span>. Ką gi tu čia dabar, vaikel, apsìšniurkštei visą priekį. <br/><b>atšniur̃kšti, </b>-čia, àtšniurkštė<br/>1. <span class="explanation">šniurkščiant išpūsti (gleives iš nosies). </span> </span>. Atsišniur̃kšk nosį, ko čia vis šniurkšti! <br/>2. <span class="explanation">šniurkščiant ateiti. </span> <br/><b>iššniur̃kšti, </b>-čia, ìššniurkštė. <span class="explanation">šniurkščiant išpūsti (gleives iš nosies). </span> </span>. Išsišniur̃kšk sau nosį – kurgi vis burbsi ir burbsi atgal. Išsiėmė batistinę nosinę ir išsišniurkštė. <br/><b>nušniur̃kšti, </b>-čia, nùšniurkštė. <span class="explanation">nušnypšti nosį, nušnirpšti: </span> [Vaikai] nušniurkštę saujon, toli metė, toli spjaudė. Gerai nusišniur̃kšk nosį, tai ir nekabės varveklis. Nusišniur̃kšk nosį pirma, vaike, tik tada seną mokyk! Senelis, didžiai įnirtęs, nusišniurkštė nosin įsisukusias ašaras. Turiant slanktą, nuejus pirtin nusišniurkšt sauja ir užmest ant krosnies, kad liga sudegtų. <br/><b>pašniur̃kšti, </b>-čia, pàšniurkštė. <span class="explanation">kiek šniurkšti. </span> <br/><b>sušniur̃kšti, </b>-čia, sùšniurkštė. <span class="explanation">garsiai patraukti (nosimi): </span> Kareiviai sujudo, sukosėjo, sušniurkštė nosimis, kaip ir visada po įtempto tylėjimo. <br/><b>užšniur̃kšti, </b>-čia, ùžšniurkštė<br/>1. <span class="explanation">užšnypšti ant ko. </span> <br/>2. <span class="explanation">patraukti į nosį su garsu (tabako): </span> Klebonas švelniai užsišniurkštė tabokos į abi šnirpšles.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.