šniõkšti, -čia (-ta. -ti), -tė.
1. aidą kelti, ūžti, siausti, šėlti, šnarėti, šlamėti, gausti. Šniõkšta vėjas baisiausis. Aplinkuo eglės šniõkšta. Miškas be vėjo šniokščia vasarą prieš lytų. Ir paukšteliai maži ten jau nebečiulbėjo, tik girios liūdnai šniokštė. Šniokščia liepos ir gaudžia drūti ąžuolai. Pakilo vėjas, miške medžiai šlama, šniõkščia, net baisu pasdarė. Jūra smarkiai šniokščia lyg šimtas mašinų ateina. Ežeras buvo tamsus, tiesiog juodas, bangavo, šniokštė – ir tuo savotiškai gražus. Tvanai, vanduo upely bėgdamas šniõkščia. Vanduo šniokšdamas kris i suks ratą laukinį [malūne]. Oras, lyg sunkiai nuvargęs, šniokštė. Pjauna [šieną],
kad net šniõkščia. Alutis šniokščia, alutis putoja vidury kiemo kai šaltinėlis. Miestas ūžia, kriokia, šniokščia, beldžia be paliaubos, it koks įniršęs, pasakose minimas slibinas. Kada ugnis su vandeniu susieiti – šniokščia.
2. sunkiai, garsiai kvėpuoti, alsuoti, šniokštuoti, šnopuoti: Parlėkė namo, šniõkščia tik paraudęs, šniõkščia tartum parvytas. Jau šniõkščia, nepaeina [senutė]. Ji čia skalbia, čia trina, čia vėl į lovą įvirtus šniokščia. Einu i šniokščiù kai Dubysa. Kapitonas šniõkšta eidamas kaip debesis. Šniõkštė ašvienis pailsęs. Arklys pradėjo kriokt, šniõkšt, nebeeina. Arkliai veždami net šniõkščia. Šernai tik šniõkščia po rugius. | Tyli visi, tik šniõkščia, rašo. | O juokas jema šniokštù, negaliu nutūrėti. Sunku nešt, net šniõkščiasi.
3. staigiai, smarkiai lyti, pliaupti, žliaugti: Atsikėliau, ogi lietutis kad šniõkščia, kad šniõkščia!
4. šnypšti, pūkšti, pūškuoti: Pro šalį pralėkė šniokšdamas ir dundėdamas traukinys. Tik daboju – iš po kalno lenda baisionas pečius, kriokdamas, šniokšdamas. Virtuvas šniokštė.
5. šnypščiant veržtis: Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk.
6. šniokštuojant, šniopuojant eiti, bėgti: Išaušo, jau visai šviesu – tik šniõkščia par miežius [šernai].
7. barti, šaukti: Šniokštantì (mėgstanti bartis) ana boba – peklos pagaikštis. Šniõkšta motyna, nepatenkinta.
apšniõkšti, -čia (àpšniokščia), àpšniokštė. smarkiai aplieti, apipilti: Lukterėjęs vėl pamėginau lipti, ir vėl apišniokštė vandeniu [krioklys].
atšniõkšti, -čia (àtšniokščia), àtšniokštė.
1. šniokščiant priartėti. Aure, koks lietus atšniõkščia. Kitąsyk ka pasikels prieš lytų vėjas, tai nesuprasi: lyg atšniõkščia, atūžia kas. Baltijos bangos atšniokščia šuoliais.
2. šniokščiant ateiti, atbėgti, atskristi: Atūžia, atšniokščia meška, net medžiai trūksta. Apie vidurnaktį jie girdi, kad oru kažin kas atšniokščia. | Rodos, koks debesis àtšniokšta.
3. šnypščiant atvažiuoti, atpūškuoti: Stotin atšniokštė keleivinis traukinys.
įšniõkšti, -čia (į̃šniokščia), į̃šniokštė.
1. sunkiai alsuojant įeiti: Viena moteriškė į̃šniokštė kaip beprotė.
2. pūškuojant įvažiuoti: Pūkšdamas lyg ežys iš kiemo į džiovyklą įšniokštė nedidelis karjerų garvežiukas.
iššniõkšti, -čia (ìššniokščia), ìššniokštė.
1. kurį laiką šniokščiant lyti, pratalžyti: Visą naktį ìššniokštė didžiausias lietus.
2. kurį laiką šniokšti, sunkiai kvėpuoti. .
3. pūškuojant išvažiuoti: Traukinys iššniokštė iš stoties.
nušniõkšti, -čia (nùšniokščia), nùšniokštė
1. su šniokštimu nuslinkti, nutolti. Lietus nušniokštė, vaivorykštė ežerą aplenkė. Buvo taip, tarsi po laukus ir pievas būtų nušniokštusi vėtra, liūtys būtų išplėšę ir medžius, ir pasėlius. Nuejo nùšniokštė vilnys par upę. Varnėnų būrys viršumi galvų nušniokštė į mišką.
2. sunkiai nunešti: Kas nušniõkš tokius sunkius gurbus (pintines) .
3. šniokščiant nuvažiuoti: Traukinys, trumpam stabtelėjęs, nušniokštė tolyn. Nùšniokštė nubėgo aštuntukė [mašina].
pašniõkšti, -čia (pàšniokščia), pàšniokštė.
1. kiek pasiausti, pašėlti, paūžti.
2. šniokščiant palyti.
3. kiek pašnopuoti: Jis kvėpavo giliai, pašniokšdamas.
paršniõkšti, -čia (par̃šniokščia), par̃šniokštė. šniokščiant pareiti, parplaukti: Nu ir klauso, girdi, par̃šniokščia vyras. Pareita par̃šniokšta meška. Parplauka smakas, par̃šniokšta par jūrą trims galvoms.
péršniokšti. prašniokšti 1: Pereina, peršniokščia debesys, nusigaidrija, vėl jūra pamėlynuoja, pažydruoja.
prašniõkšti, -čia (pràšniokščia), pràšniokštė
1. prašėlti, prasiausti, praūžti. Po staigaus su perkūnija prašniokštusio lietaus pabudome begulį baloje, peršlapę iš viršaus ir apačios. Tik pràšniokštė lytus, i vėleik atgruma.
2. sunkiai kvėpuojant, alsuojant, šnopuojant praeiti.
3. smarkiai prabėgti, praskristi: Ka pràšniokštė vėju vienu pro muni. Viršum milžinkapio prašniokštė pulkas varnėnų.
4. šniokščiant pravažiuoti: Prašniokščia, nubilda ilgas ešelonas.
5. šniokščiant, sunkiai ištarti (žodį).
sušniõkšti, -čia (sùšniokščia), sùšniokštė
1. suūžti, sugausti, sušlamėti. Kai sušniokščia audra, atgyja Baltaragio akmuo. Jūra vėl sušniokštė suputojo ir šoko ant salos. Sušniokštė sužaliavo sodyboj medžiai, prisipildė garsaus paukščių ulbėjimo. Ryto metą susišaukė atsiskyrėlis visus vėjus: tie supūtė, suūžė, sušniokštė.
2. pradėti sunkiai, garsiai kvėpuoti, dūsauti, šniokštuoti: Prapuolenis, išlydėjęs žvilgsniu kumečius, kurį laiką dar žiūri į duris, paskui sušniokštęs staigiai pasisuka ir bėga iš salono.
3. šniokščiant pradėti lyti: Subildėjo perkūnas, sušniokštė lietus.
4. pradėti leisti garus, supūškuoti, sušnypšti: Garvežys vėl sušniokštė visais garais, rengdamasis pajudėti.
5. šniokščiant susieiti, susirinkti.
6. šniokščiant ištarti (žodį), prakalbėti: Išeidamas jis grasinamai sušniokštė.
užšniõkšti, -čia (ùžšniokščia), ùžšniokštė
1. sušniokšti 1: Tep ùžšniokštė [vėjas su debesimis],
bet nelijo.
2. šniokščiant užeiti.
3. šniokščiant užnešti.
4. imti bartis, šaukti: Kas nenutiks, užšniõkš, neturėsi vietos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.