iššnibždėti

šnibždė́ti, šnìbžda, -ė́jo

1. tylomis, slaptai kalbėti, šnabždėti, kuždėti: Ką šnibždì čia man į ausį. Toks tykumas, kad niekas nei šnibždė́te nešnibždė́jo. Sakyk, kad visi girdėtų, ką ten šnibždì į ausį. I šnibždė́t kaimo [je] negal [paslapčių] – sužinot visi viską. Vis pamaži šnibždė́dams ir kytriai pasislėpdams, taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko. Paskuo taip sugraudinti žmonės nu kunegų kožnas šnibždėjo jiems į ausį savo kaltes ir nuodėmes. Sodiškiai, labiausiai moters, šnibždėjo kaip vėžiai krepše. Kaip kas jau ženijas, tai ir šluota kampe šnibžda.
šnìbždančiai. Ką tu, sako, čia šnibždýs su tuo vaiku. Jie susirūpinę šnìbždasi. Teip ir tam lygiai šnibždėdamosi bobos susisėdo ant suolo. tylomis kalbėti (maldą): Ties kiekvienu pakelės kryžiumi ji šnibždėdavo maldelę. Suklupusi šalia guolio ėmė šnibždėti poterį.

2. šnypšti, švykšti: Šnibžda kaip gyvatė. Šnìbžda kaip žaltys pieno užsigeidęs. Rūra šnìbžda. Šnibždamíeji garsai. Šnìbždamas balsas. Šnibždėjomės gyvatėmis prie žėrinčios ugnies.

3. šnypščiant degti: Žalia malka šnìbžda.

4. šnarėti, šlamėti: Šnìbždamas šlamesys. Kas te šnìbžda? – Ė šnypščia iš kelmo piktoja. Girdi, kaip šakom šnìbžda medžių kalba šventa. Eglynai vėlei linksmai šnibždės, susisiekdamys šakomis. [Usnienės] sijonas dailiai suklostytas, šilkinė priejuostė, šnibždanti ilgais kutais skepeta. Jug yra tokių, kur iš viršaus šnìbžda, iš apačios knibžda.

5. burti nuo gyvačių įkandimo: Sako, gal šnibždėt eisi?

6. siurbčiojant srėbti.

7. būti labai daug, knibždėti: Čia nuo gyventojų daugumo šnibždė́te šnìbžda.
apšnibždė́ti, àpšnibžda, -ė́jo. šnibždant apkalbėti: Pašnibždomis apšnibždė́ti į ausį ką.
atšnibždė́ti, àtšnibžda, -ė́jo

1. tyliai, šnibždomis atsakyti: Nepakeldamas galvos atšnibždėjo Aleksiukas.

2. pašnibždomis atkalbėti (poterius): Kol davatkos atšnibždėjo poterus, kapas jau užkastas buvo.
įšnibždė́ti, į̃šnibžda, -ė́jo. šnibždomis įkalbėti: Pradėtų [kitaip galvoti],
jei nebūtų tiek neteisybių įšnibždėta.
iššnibždė́ti, ìššnibžda, -ė́jo.

1. šnibždomis pasakyti, išplepėti. .

2. šnibždėjimu išvarginti: Kunigo ausys iššnibždė́tos.
pašnibždė́ti, pàšnibžda, -ė́jo

1. šnibždomis pasakyti: Jijė jam į ausį pašnibždėjo vieną žodį. Pàšnibžda į ausį i susigerina. Tuo tarpu tarsi kaži kas jam pašnibždėjo šius žodžius.

2. šnibždomis pasikalbėti: Moterys suėję pasìšnibžda apie šį bei tą, pasidejuoja. Jie pasišnibždė́jo tarp savęs. Mergikės – viena samdyta, dvi pačių dukters, kertikėj pasišnibždėdamos pusbalsiu dainavo.

3. pašiugždėti, pašlamėti.
prašnibždė́ti, pràšnibžda, -ė́jo

1. šnibždomis pratarti: Aš aiškiai girdėjau, kaip jis, taręs mano vardą, vos girdimai prašnibždėjo dar „vandens“ ir paskum amžinai užmerkė savo akis.

2. pradėti šnibždėti; įstengti šnibždėti.

3. kurį laiką šnibždėtis.

4. šiugždant, šlamant praeiti pro šalį.
prišnibždė́ti, prìšnibžda, -ė́jo. šnibždomis prikalbėti, prisakyti.
sušnibždė́ti, sùšnibžda, -ė́jo

1. šnibždomis pasakyti: Ko taip apsiniaukei, sesele? – sušnibždėjo plačiai nusišypsojęs. Ji sušnibždėjo porą žodžių.

2. pradėti pašnabždomis kalbėti: Visa apylinkė sušnibždėjo apie jaunavedžius.

3. sušiugždėti, sušlamėti.

4. šnibždomis susitarti: Susišnibždė́jo ir išlėkė. Tyloj kažką susišnibždėjo keli ūkininkai. Jie susišnibždėjo tarp savęs ir ėmė prašyti balso.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šnibždė́ti, </b>šnìbžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">tylomis, slaptai kalbėti, šnabždėti, kuždėti: </span> Ką šnibždì čia man į ausį. Toks tykumas, kad niekas nei šnibždė́te nešnibždė́jo. Sakyk, kad visi girdėtų, ką ten šnibždì į ausį. I šnibždė́t kaimo [je] negal [paslapčių] – sužinot visi viską. Vis pamaži šnibždė́dams ir kytriai pasislėpdams, taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko. Paskuo taip sugraudinti žmonės nu kunegų kožnas šnibždėjo jiems į ausį savo kaltes ir nuodėmes. Sodiškiai, labiausiai moters, šnibždėjo kaip vėžiai krepše. Kaip kas jau ženijas, tai ir šluota kampe šnibžda. <br/><b>šnìbždančiai</b>. Ką tu, sako, čia šnibždýs su tuo vaiku. Jie susirūpinę šnìbždasi. Teip ir tam lygiai šnibždėdamosi bobos susisėdo ant suolo. <span class="explanation">tylomis kalbėti (maldą): </span> Ties kiekvienu pakelės kryžiumi ji šnibždėdavo maldelę. Suklupusi šalia guolio ėmė šnibždėti poterį. <br/>2. <span class="explanation">šnypšti, švykšti: </span> Šnibžda kaip gyvatė. Šnìbžda kaip žaltys pieno užsigeidęs. Rūra šnìbžda. Šnibždamíeji garsai. Šnìbždamas balsas. Šnibždėjomės gyvatėmis prie žėrinčios ugnies. <br/>3. <span class="explanation">šnypščiant degti: </span> Žalia malka šnìbžda. <br/>4. <span class="explanation">šnarėti, šlamėti: </span> Šnìbždamas šlamesys. Kas te šnìbžda? – Ė šnypščia iš kelmo piktoja. Girdi, kaip šakom šnìbžda medžių kalba šventa. Eglynai vėlei linksmai šnibždės, susisiekdamys šakomis. [Usnienės] sijonas dailiai suklostytas, šilkinė priejuostė, šnibždanti ilgais kutais skepeta. Jug yra tokių, kur iš viršaus šnìbžda, iš apačios knibžda. <br/>5. <span class="explanation">burti nuo gyvačių įkandimo: </span> Sako, gal šnibždėt eisi? <br/>6. <span class="explanation">siurbčiojant srėbti. </span> <br/>7. <span class="explanation">būti labai daug, knibždėti: </span> Čia nuo gyventojų daugumo šnibždė́te šnìbžda. <br/><b>apšnibždė́ti, </b>àpšnibžda, -ė́jo. <span class="explanation">šnibždant apkalbėti: </span> Pašnibždomis apšnibždė́ti į ausį ką. <br/><b>atšnibždė́ti, </b>àtšnibžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">tyliai, šnibždomis atsakyti: </span> Nepakeldamas galvos atšnibždėjo Aleksiukas. <br/>2. <span class="explanation">pašnibždomis atkalbėti (poterius): </span> Kol davatkos atšnibždėjo poterus, kapas jau užkastas buvo. <br/><b>įšnibždė́ti, </b>į̃šnibžda, -ė́jo. <span class="explanation">šnibždomis įkalbėti: </span> Pradėtų [kitaip galvoti], jei nebūtų tiek neteisybių įšnibždėta. <br/><b>iššnibždė́ti, </b>ìššnibžda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">šnibždomis pasakyti, išplepėti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">šnibždėjimu išvarginti: </span> Kunigo ausys iššnibždė́tos. <br/><b>pašnibždė́ti, </b>pàšnibžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">šnibždomis pasakyti: </span> </span> Jijė jam į ausį pašnibždėjo vieną žodį. Pàšnibžda į ausį i susigerina. Tuo tarpu tarsi kaži kas jam pašnibždėjo šius žodžius. <br/>2. <span class="explanation">šnibždomis pasikalbėti: </span> Moterys suėję pasìšnibžda apie šį bei tą, pasidejuoja. Jie pasišnibždė́jo tarp savęs. Mergikės – viena samdyta, dvi pačių dukters, kertikėj pasišnibždėdamos pusbalsiu dainavo. <br/>3. <span class="explanation">pašiugždėti, pašlamėti. </span> <br/><b>prašnibždė́ti, </b>pràšnibžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">šnibždomis pratarti: </span> Aš aiškiai girdėjau, kaip jis, taręs mano vardą, vos girdimai prašnibždėjo dar „vandens“ ir paskum amžinai užmerkė savo akis. <br/>2. <span class="explanation">pradėti šnibždėti; įstengti šnibždėti. </span> <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką šnibždėtis. </span> <br/>4. <span class="explanation">šiugždant, šlamant praeiti pro šalį. </span> <br/><b>prišnibždė́ti, </b>prìšnibžda, -ė́jo. <span class="explanation">šnibždomis prikalbėti, prisakyti. </span> <br/><b>sušnibždė́ti, </b>sùšnibžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">šnibždomis pasakyti: </span> </span> Ko taip apsiniaukei, sesele? – sušnibždėjo plačiai nusišypsojęs. Ji sušnibždėjo porą žodžių. <br/>2. <span class="explanation">pradėti pašnabždomis kalbėti: </span> Visa apylinkė sušnibždėjo apie jaunavedžius. <br/>3. <span class="explanation">sušiugždėti, sušlamėti. </span> <br/>4. <span class="explanation">šnibždomis susitarti: </span> Susišnibždė́jo ir išlėkė. Tyloj kažką susišnibždėjo keli ūkininkai. Jie susišnibždėjo tarp savęs ir ėmė prašyti balso.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.