iššnerkšti

šner̃kšti, -čia (šner̃škia), -tė (šner̃škė).

1. garsiai pro nosį pūsti orą, šnarpšti, prunkšti: Šner̃kščia jautis pro nosis. Šner̃kščia par nosis, kad arklys junta vilką. Einu, gi pakrūmėj kad šner̃kščia, kad šner̃kščia – ne žmogus ten buvo. Vaikas negalia atsigauti, šner̃kšta par nosį. Šnerkščia kai dvylis par nosis. | Šnerkš (prunkštaus, juoksis) , čežės su mergoms po kerčias [vaikiai] kaip vėžiai terboj.

2. šnypšti, valytis nosį: Vis reikia turėti skepetėlę, į ją šnerkšti (nušnypšti), į ją spjauti.

3. su garsu įtraukti orą pro nosį, šnirpšti: Šnerkšti yra snarglius traukti į save.

4. būti nepatenkintam, pykti: Kaži kas mūsų bernas šner̃kščia, t. y. nešneka, pyksta. Sesers šner̃kščia kita an kitos, t. y. pykstasi. Ko tu dabar šnerkštì, snukį susukus, ar aš tau ką darau?! Ir kaimynai jos nekenčia, kad jijė visuomet šner̃kščia. Šner̃kštė, knerkė ir kyrėjo, pačią tvoti norėjo. Šner̃kščiase juodu – nesišneka, ale gyvena. Tei [p] juodu ir šner̃kštėsi tarpusavy.

5. labai atsidėjus dirbti, knyburiuoti, knerpti: Šnerkšly, ką tu čia šnerkštì? Juozas, kaip ir tėvas, iš mažumės įprato šnerkšti prie žemės.

6. godžiai srėbti, šliurpti ar valgyti: Šner̃kščia kopūstus su keptom bulbom. Oi, tik šner̃kščia grybus!

7. ieškoti, versti: Vaikai, ko jūs čia šner̃kščiat po tas lovas? Ieškodamas pirštinių šner̃škia po pakampes. Gyvoliai, visą valią gavę, šnerkštė po kerčias.

8. šnarėti, šniokšti: Lyja – per lapus šner̃kščia. Vanduo pro akmenis šner̃kščia. Rugių byrėjimas – net šner̃kščia, kai pėdą pakeli!

9. šiukšlinti, teršti, šneikšti: Kam šnerkšti aslą? Šner̃kšti moka, o tvarkyties nenora. Padėk peilį, ko čia šnerkštì į trobą! Su toms saulėgrąžoms gatves šner̃kšta!. Į trobą šner̃kštas, negali austi.
apšner̃kšti, -čia (àpšnerkščia), àpšnerkštė

1. apšiukšlinti, apteršti, apšneikšti: Àpšnerkštas dėdinčius, kiemas su sąšlavomis, t. y. apšežęs. Šiaudais àpšnerškė visą kiemą. Kaip tik įsileisi, teip visus kampus apšner̃kš. Apsišner̃kštę kaip kiaulės lig ausų trinas, nė trobos neparsišluo [ja].

2. apsipykti: Su anais kaži kai [p] jijė biskį apsìšnerkštė.
atšner̃kšti, -čia (àtšnerkščia), àtšnerkštė.

1. šniokščiant, ūžiant prisiartinti. Auren lietus àtšnerkščia, t. y. ateina. Jau lytus atšner̃kščia, bėkim!

2. ateiti įpykusiam: Ar čia tik ne tavo žmona atšner̃kščia tavęs nesulaukdama?!
įsišner̃kšti, -čia (įsìšnerkščia), įsìšnerkštė įsipykti: Jie su Šneideriais įsìšnerkštė teip, kad vienas į antrą nesižiūria.
iššner̃kšti, -čia (ìššnerkščia), ìššnerkštė.

1. išvalyti, iššniurkšti nosį.

2. godžiai išsrėbti, iššliurpti: Vaikai ìššnerkštė bliūdą batvinių.

3. sujaukti, išversti: Visą lovą iššnerškė.
nušner̃kšti, -čia (nùšnerkščia), nùšnerkštė

1. nusišnypšti, nusišniurkšti nosį: Nosė taip užkibo, kad nebgaliu nė nusišner̃kšti.

2. smarkiai nubėgti: Nùšnerkštė per pievą.
pašner̃kšti, -čia (pàšnerkščia), pàšnerkštė.

1. pašiukšlinti.

2. kiek pašnarkšti, pro nosį papūsti orą: Inlėkęs [velnias] apsisuko ant vienos kojos, pašnerkštė su savo viena šnerve.

3. šnerkščiant paėsti: Šiaudai būtum gyvoliams pašner̃kšti.

4. kiek pasipykti: Jie pasìšnerkštė pasìšnerkštė, o dabar jau vėl geru.
pérsišnerkšti liautis pykus: Jie jau pársišnerkštė.
prašner̃kšti, -čia (pràšnerkščia), pràšnerkštė. praeiti pro šalį supykusiam: Sūnus dažnai prašner̃kščia pro tėvą.
prišner̃kšti, -čia (prìšnerkščia), prìšnerkštė.

1. prišnypšti valantis nosį: Slogos tokios didelės, jau tretį nosšypštį bengu prišner̃kšti.

2. užteršti visą nešvarumais, prišiukšlinti, prišneikšti: Jis su šnarkšliais, drožiniais, šapais, šiurmomis, šandromis, šlamštais prìšnerkštė aslą. Visos kertės prišnerkštos. Vaikai, vieni palikę per dieną, aukštkaupiais prišnerkščia trobą. Prìšnerkštei trobą su tais savo kresčiais – ar neisi laukan! Ale i prỹšnerkštėt – jau tie vyrai! Visi pašaliai prišnerkštì buvo. Taip prišner̃škęs trobos aslą ir paliksi? Reikia apsitvarkyt prieš šventes: visas kiemas prìšnerkštas, užuverstas. Nevala ana, amžinai prisišner̃kštusi. Trobą teip prisìšnerkštėm kaip tik priš svečius. primėtyti, prikreikti, pridraikyti ko: Asla prišnerkštà nūšlavų. Prìšnerškė visą kiemą šiaudų. Pasieniais prišnerkšta nereikalingų skarmalų ir šukių.
sušner̃kšti, -čia (sùšnerkščia), sùšnerkštė

1. suprunkšti.

2. išduoti šnerkščiantį garsą, sušnarpšti: Ir tegu sau lekia, – sušnerkštė Polinezija išdidžiai.

3. susipykti: Atėjau, tai jie buvo tokie susišner̃kštę.

4. šnerkščiant, atsidėjus dirbant susitaupyti: Tūkstantes susišner̃kštęs, o dreba dėl kapeikos.

5. godžiai susrėbti, sušliurpti ar suvalgyti: Ką bematant sùšnerkštė. Visi susėdo, sùšnerkštė [batvinius].

6. apšiukšlinti.
užšnerkšti, -čia (ùžšnerkščia), ùžšnerkštė. užšiukšlinti, užšlemšti: Su savo lėlėms ùžšnerkštei visą kertę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šner̃kšti, </b>-čia (šner̃škia), -tė (šner̃škė). <br/>1. <span class="explanation">garsiai pro nosį pūsti orą, šnarpšti, prunkšti: </span> Šner̃kščia jautis pro nosis. Šner̃kščia par nosis, kad arklys junta vilką. Einu, gi pakrūmėj kad šner̃kščia, kad šner̃kščia – ne žmogus ten buvo. Vaikas negalia atsigauti, šner̃kšta par nosį. Šnerkščia kai dvylis par nosis. | Šnerkš <span class="explanation"> (prunkštaus, juoksis) </span>, čežės su mergoms po kerčias [vaikiai] kaip vėžiai terboj. <br/>2. <span class="explanation">šnypšti, valytis nosį: </span> Vis reikia turėti skepetėlę, į ją šnerkšti (nušnypšti), į ją spjauti. <br/>3. <span class="explanation">su garsu įtraukti orą pro nosį, šnirpšti: </span> Šnerkšti yra snarglius traukti į save. <br/>4. <span class="explanation">būti nepatenkintam, pykti: </span> Kaži kas mūsų bernas šner̃kščia, t. y. nešneka, pyksta. Sesers šner̃kščia kita an kitos, t. y. pykstasi. Ko tu dabar šnerkštì, snukį susukus, ar aš tau ką darau?! Ir kaimynai jos nekenčia, kad jijė visuomet šner̃kščia. Šner̃kštė, knerkė ir kyrėjo, pačią tvoti norėjo. Šner̃kščiase juodu – nesišneka, ale gyvena. Tei [p] juodu ir šner̃kštėsi tarpusavy. <br/>5. <span class="explanation">labai atsidėjus dirbti, knyburiuoti, knerpti: </span> Šnerkšly, ką tu čia šnerkštì? Juozas, kaip ir tėvas, iš mažumės įprato šnerkšti prie žemės. <br/>6. <span class="explanation">godžiai srėbti, šliurpti ar valgyti: </span> Šner̃kščia kopūstus su keptom bulbom. Oi, tik šner̃kščia grybus! <br/>7. <span class="explanation">ieškoti, versti: </span> Vaikai, ko jūs čia šner̃kščiat po tas lovas? Ieškodamas pirštinių šner̃škia po pakampes. Gyvoliai, visą valią gavę, šnerkštė po kerčias. <br/>8. <span class="explanation">šnarėti, šniokšti: </span> Lyja – per lapus šner̃kščia. Vanduo pro akmenis šner̃kščia. Rugių byrėjimas – net šner̃kščia, kai pėdą pakeli! <br/>9. <span class="explanation">šiukšlinti, teršti, šneikšti: </span> Kam šnerkšti aslą? Šner̃kšti moka, o tvarkyties nenora. Padėk peilį, ko čia šnerkštì į trobą! Su toms saulėgrąžoms gatves šner̃kšta!. Į trobą šner̃kštas, negali austi. <br/><b>apšner̃kšti, </b>-čia (àpšnerkščia), àpšnerkštė<br/>1. <span class="explanation">apšiukšlinti, apteršti, apšneikšti: </span> Àpšnerkštas dėdinčius, kiemas su sąšlavomis, t. y. apšežęs. Šiaudais àpšnerškė visą kiemą. Kaip tik įsileisi, teip visus kampus apšner̃kš. Apsišner̃kštę kaip kiaulės lig ausų trinas, nė trobos neparsišluo [ja]. <br/>2. <span class="explanation">apsipykti: </span> Su anais kaži kai [p] jijė biskį apsìšnerkštė. <br/><b>atšner̃kšti, </b>-čia (àtšnerkščia), àtšnerkštė. <br/>1. <span class="explanation">šniokščiant, ūžiant prisiartinti</span>. Auren lietus àtšnerkščia, t. y. ateina. Jau lytus atšner̃kščia, bėkim! <br/>2. <span class="explanation">ateiti įpykusiam: </span> Ar čia tik ne tavo žmona atšner̃kščia tavęs nesulaukdama?! <br/><b>įsišner̃kšti, </b>-čia (įsìšnerkščia), įsìšnerkštė <span class="explanation">įsipykti: </span> Jie su Šneideriais įsìšnerkštė teip, kad vienas į antrą nesižiūria. <br/><b>iššner̃kšti, </b>-čia (ìššnerkščia), ìššnerkštė. <br/>1. <span class="explanation">išvalyti, iššniurkšti nosį. </span> <br/>2. <span class="explanation">godžiai išsrėbti, iššliurpti: </span> Vaikai ìššnerkštė bliūdą batvinių. <br/>3. <span class="explanation">sujaukti, išversti: </span> Visą lovą iššnerškė. <br/><b>nušner̃kšti, </b>-čia (nùšnerkščia), nùšnerkštė<br/>1. <span class="explanation">nusišnypšti, nusišniurkšti nosį: </span> Nosė taip užkibo, kad nebgaliu nė nusišner̃kšti. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai nubėgti: </span> Nùšnerkštė per pievą. <br/><b>pašner̃kšti, </b>-čia (pàšnerkščia), pàšnerkštė. <br/>1. <span class="explanation">pašiukšlinti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kiek pašnarkšti, pro nosį papūsti orą: </span> Inlėkęs [velnias] apsisuko ant vienos kojos, pašnerkštė su savo viena šnerve. <br/>3. <span class="explanation">šnerkščiant paėsti: </span> Šiaudai būtum gyvoliams pašner̃kšti. <br/>4. <span class="explanation">kiek pasipykti: </span> Jie pasìšnerkštė pasìšnerkštė, o dabar jau vėl geru. <br/><b>pérsišnerkšti</b> <span class="explanation">liautis pykus: </span> Jie jau pársišnerkštė. <br/><b>prašner̃kšti, </b>-čia (pràšnerkščia), pràšnerkštė. <span class="explanation">praeiti pro šalį supykusiam: </span> Sūnus dažnai prašner̃kščia pro tėvą. <br/><b>prišner̃kšti, </b>-čia (prìšnerkščia), prìšnerkštė. <br/>1. <span class="explanation">prišnypšti valantis nosį: </span> Slogos tokios didelės, jau tretį nosšypštį bengu prišner̃kšti. <br/>2. <span class="explanation">užteršti visą nešvarumais, prišiukšlinti, prišneikšti: </span> Jis su šnarkšliais, drožiniais, šapais, šiurmomis, šandromis, šlamštais prìšnerkštė aslą. Visos kertės prišnerkštos. Vaikai, vieni palikę per dieną, aukštkaupiais prišnerkščia trobą. Prìšnerkštei trobą su tais savo kresčiais – ar neisi laukan! Ale i prỹšnerkštėt – jau tie vyrai! Visi pašaliai prišnerkštì buvo. Taip prišner̃škęs trobos aslą ir paliksi? Reikia apsitvarkyt prieš šventes: visas kiemas prìšnerkštas, užuverstas. Nevala ana, amžinai prisišner̃kštusi. Trobą teip prisìšnerkštėm kaip tik priš svečius. <span class="explanation">primėtyti, prikreikti, pridraikyti ko: </span> Asla prišnerkštà nūšlavų. Prìšnerškė visą kiemą šiaudų. Pasieniais prišnerkšta nereikalingų skarmalų ir šukių. <br/><b>sušner̃kšti, </b>-čia (sùšnerkščia), sùšnerkštė<br/>1. <span class="explanation">suprunkšti. </span> <br/>2. <span class="explanation">išduoti šnerkščiantį garsą, sušnarpšti: </span> Ir tegu sau lekia, – sušnerkštė Polinezija išdidžiai. <br/>3. <span class="explanation">susipykti: </span> Atėjau, tai jie buvo tokie susišner̃kštę. <br/>4. <span class="explanation">šnerkščiant, atsidėjus dirbant susitaupyti: </span> Tūkstantes susišner̃kštęs, o dreba dėl kapeikos. <br/>5. <span class="explanation">godžiai susrėbti, sušliurpti ar suvalgyti: </span> Ką bematant sùšnerkštė. Visi susėdo, sùšnerkštė [batvinius]. <br/>6. <span class="explanation">apšiukšlinti. </span> <br/><b>užšnerkšti, </b>-čia (ùžšnerkščia), ùžšnerkštė. <span class="explanation">užšiukšlinti, užšlemšti: </span> Su savo lėlėms ùžšnerkštei visą kertę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.