išsitočioti

Išsitočioti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis ilgai ir nuobodžiai kalbėti, plepėti, nevaldomai šnekėti (dažnai apie niekus). Turi neigiamą atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. Senė vėl išsitočiavo apie savo jaunystę – visą popietę.
2. Nebekviesk jo į susirinkimus, jis tik išsitočiuoja be reikalo.
3. Paklausk tiesmuko, o ne išsitočiojimo!

Sinonimai: išplepėti, kalbėti be reikalo, tralaliuoti.

Įrašas
Paaiškinimas	Išsitočioti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis ilgai ir nuobodžiai kalbėti, plepėti, nevaldomai šnekėti (dažnai apie niekus). Turi neigiamą atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Senė vėl išsitočiavo apie savo jaunystę – visą popietę. 2. Nebekviesk jo į susirinkimus, jis tik išsitočiuoja be reikalo. 3. Paklausk tiesmuko, o ne išsitočiojimo! Sinonimai: išplepėti, kalbėti be reikalo, tralaliuoti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.