Išsirutuliavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išsivystymą, išsirutuliojimą, tobulumo pasiekimą arba išsiskleidimą (pvz., apie augalą, idėją, asmenybę). Dažniausiai vartojamas abstrakčia prasme.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis / biologinis – kažko išsivystymas iki galutinės formos (pvz., pumpuro išsirutuliavimas į gėlę).
2. Abstraktus – idėjos, galimybės, asmenybės visiškas atskleidimas ar tobulumas.
Pavyzdžiai:
1. Po metų darbų, projektas pasiekė pilną išsirutuliavimą.
2. Jaunojo talento išsirutuliavimą lėmė pastovios treniruotės.
3. Tapo savimi tik po ilgos krizės – tai buvo jos asmeninis išsirutuliavimas.
Sinonimai: išsivystymas, branda, išsiskleidimas, tobulumėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.