Išsipleikimas – tai neformalus žodis, reiškiantis pernelyg ilgą, vangų, nuobodų kalbėjimą ar rašymą, kurio metu mintys išreiškiamos per daug išplėstai, kartojasi, o esmė paslėpta po nereikalingų detalių.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Vėl prasidėjo jo išsipleikimas apie savo dieną – papasakojo kiekvieną smulkmeną, nors pakaktų penkių minučių.“
2. Rašte:
„Dėstytojas skaitė esė ir pastebėjo, kad tai ne analizė, o grynas išsipleikimas be aiškios struktūros.“
3. Kasdienybėje:
„Susitikimas užtruko dvigubai ilgiau dėl vieno kolegos išsipleikimo apie nereikšmingas problemas.“
Sinonimai: bebras, plepalai, vėjavimas, vangus kalbėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.