kėsýtis, kė̃sosi, kė̃sėsi. kėsintis:
1. Aš kėsaũs mušti vagį. Kitąsyk nesikėsyk lažintis. Nesikėsyk jau tu šito darbo atlikti. Tu kėsais šias jūres išmieruoti? Arabijonų giminės kėsos maištą kelti. Žmogus bebūdamas, ko kėsais tus daiktus apturėti? Prieš mus kė̃sos karas pakilti.
2. Ar tie žmogučiai nori prieš mane kėsytis? Ko, smertie, kėsais įgeltie?
3. Jis kė̃sos mušti.
išsikėsýti užsimoti: Mokytinis jau buvo išsikėsęs su lazda tą vyrą mušt.
pasikėsýti
1. paketinti, panorėti, išdrįsti, pasiryžti: Mūrą šį esmi gatavas nuversti, jei kas pasikėsytų čion ateiti.
2. užsimoti: O dar to negana, bet jau ir mušt pasikė̃so.
užsikėsýti
1. sumanyti, užsibrėžti, pasiryžti: Aš užsikėsiau čionai nubrėžti paveikslėlį mūsų praeities.
2. užsimoti, pakelti ranką: Užsikėsė muštie. Ans kėsýte užsikė̃sė durti su peiliu. Užsikė̃sė su botagu. Užsikė̃sė duot [per ausį]. Iš tolo atsistojęs užsikėsė, kaip kirto, ir nurentė su vienu kirčiu milžino galvą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.