šapénti, -ẽna, -ẽno
1. smulkiai kramtyti, ėsti, rupšnoti: Ir kumeliukai lindo į Bielinio vasarojų ir graibė, šapeno avižų dar neišplaukiojusias viršūnes. Ožka šapẽna šieną. Padaviau avelėm smulkesnio šieno, tai ir gėreliai jau šapẽna. Arkliam padaviau sudygusių kviečių, tai tep tik šapẽna. čiaupyti: Šitas arklys nekanda, tik ranką lūpom šapẽna, tai ir teip atrodo, kad kanda.
2. tylomis šnekėti, kalbėti, kuždėti: Ką čia šapenì ausin, sakyk aiškiai! Parvakar šapẽna ir šapẽna paausy, neduoda ir ramybės. Vaikas, bailiomis akimis žiūrėdamas, tyliai šapeno: – Sergu, dėde. Boba poterius šapẽna ažupečky. Taigi atkalbėdavo [nuo gyvatės įkandimo]:
šapẽna šap šap šap. Ubagė, linksėdama galvą ir šapendama poterius, pasklojo sau guolį an šiaudų.
3. šlamenti: Topolių lapai tyliai šapena, pritaria muzikai. čiuženti: Drumzlina vakaro tamsa. Šapena lietus.
iššapénti. išvalgyti: Ateinu, tai viskas jau iššapénta.
pašapénti. pakuždėti, pašnibždėti: Pasakyk, Onyt, ką tau tėtė pašapẽno ausin?
sušapénti
1. suėsti, suvalgyti: Įmeti kuokštą šieno – avys kaipmat ir sušapẽna. Išsigriebiau sau kelias bulvikes, o tu ir sušapenaĩ.
2. tyliai sukuždėti: Senė kažką sušapeno bedante burna. Atleisk, Viešpatie, – sušapena tylut tylutėliai šeimininko lūpos.
3. sušlaminti: Nuo obels viršūnės krisdamas obuolys sušapena lapus ir puptelia žemėn.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.