Išruoša – tai iškalba, išsišokimas, puikus pasirodymas (pvz., kalbant, rengiantis, veikiant). Dažnai vartojama su teigiamu atspalviu, nors gali reikšti ir pernelyg ryškų ar išdidų elgesį.
Pavyzdžiai:
1. Jo kalba buvo tikra išruoša – visi klausėsi su atidumu.
2. Šiame projekte ji pasižymėjo savo išruoša.
3. Nereikia tokių išruošų – elkis paprastai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.