Išrėkoti – staigiai ir stipriai sušvilpti, šnypšti (apie vėją, orą). Dažniausiai vartojama apie staigų, aštrų garsą.
Pavyzdžiai:
1. Pro plyšį lango staiga išrėkojo šaltas vėjas.
2. Kalnuose išrėkavo stiprus vėjo gūsis.
3. Naktį pro kaminą išrėkojo drebulį keliantis garsas.
Sinonimai: sušvilpti, šnypšti, zvimbti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.